Klaipėdietės kelias: nuo kanklių, choro ir šokių iki sportinių aukštumų

18-metė Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos auklėtinė G. Klimukaitė sutiko pasidalinti įspūdžiais iš Nairobio, papasakoti apie savo išskirtinius pomėgius, sparčiai kylančios sportinės karjeros viltis ir artėjančius svarbius startus.

Pagerino šalies rekordą

G. Klimukaitė galėjo sportininke ir netapti, o pasukti meno ar muzikos keliu.

Ji aštuonerius metus „Vyturio“ progimnazijoje grojo kanklėmis, dainavo mokyklos chore ir su draugėmis šoko šokius per įvairius mokyklos renginius ir koncertus bei jau planavo pradėti lankyti gatvės šokių būrelį.

„Man buvo 11 metų, kai jau planavau eiti į šokių būrelį, tačiau tuometinė mano kūno kultūros mokytoja Jolanta Jautakienė į kūno kultūros pamoką atsivedė Lengvosios atletikos mokyklos trenerį Donatą Senkų ir šis mane įkalbėjo pradėti lankyti lengvąją atletiką. Iš pradžių bėgau 60, 100 m, šokau į tolį, tačiau vėliau pasiūlė pabandyti daugiakovę su ta mintimi, kad ten yra ir barjerinio bėgimo rungtis. Taip ir užsikabinau būtent ant barjerinio bėgimo, o daugiakovės varžybose nebedalyvavau“, - sakė G. Klimukaitė.

Ji lengvąją atletiką lanko jau septynerius metus ir per tą laiką iškovojo krūvą įvairių apdovanojimų, tačiau, kaip pati pripažįsta, pats svarbiausias ir reikšmingiausias pasiekimas - Kenijoje pasiektas pasaulio jaunimo (iki 20 m) čempionato pusfinalis.

G. Klimukaitė atrankos bėgime finišavo penkta ir pagerino asmeninį rekordą (14,03 sek.). Jos laikas tarp visų 33 dalyvių buvo 17-as.

Pusfinalyje ji finišavo ketvirta, dar kartą pagerino asmeninį rekordą ir pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą - 13,84 sek.

Pranašiški trenerio žodžiai

„Prieš varžybas su treneriu Donatu Senkumi kalbėjome telefonu ir jis prieš atsisveikindamas pasakė: “Susiskambinsime po pusfinalio.„ Nusišypsojau, ir tiek. Tuomet tai atrodė sunkiai pasiekiama svajonė“, - teigė G. Klimukaitė.

Netrukus ji su šypsena veide pridūrė: „Treneris turi nuojautą, ne pirmą kartą nuspėja, kaip kas bus ateityje.“

Pasaulio jaunimo čempionate Gabija užėmė aukštą 12 vietą.

„Į čempionatą atvažiavau su trečiu blogiausiu rezultatu. Minčių apie pusfinalį gal ir buvo, bet labai mažai ir labai giliai širdyje. Liepos mėnesį Taline vykusiame Europos čempionate likau 26-a ir nepapuoliau į pusfinalį, tad minties, kad būsiu taip aukštai, tikrai neturėjau. Tikslas prieš čempionatą buvo visai paprastas: mėgautis varžybomis ir daryti geriausia, ką galiu“, - sakė G. Klimukaitė.

Ji, Kenijoje vykusiame pasaulio jaunimo čempionato pusfinalyje distanciją nubėgusi per 13,84 sek., Europos jaunimo čempionate užimtą 26 vietą pagerino net 14 pozicijų.

„Kai pamačiau savo pusfinalio laiką, pradėjau šaukti iš laimės ir akimis ieškoti komandos draugų, kad galėčiau pasidalinti emocijomis. Pirmasis pasaulio čempionatas įsimins ilgam“, - pasirodymu džiaugėsi D. Senkaus auklėtinė.

Tai jau penkioliktas pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos lengvaatlečiai.

Iki šio pasaulio jaunimo čempionato mūsiškiai buvo iškovoję keturis medalius: aukso - Andrius Gudžius (2010, diskas), sidabro - Viktorija Žemaitytė (2004, septynkovė), Airinė Palšytė (2010, šuolis į aukštį) ir Dovilė Dzindzaletaitė (2012, trišuolis).

Nuo šiol medalių kraitis tapo dar gausesnis, kadangi disko metikas Mykolas Alekna Kenijoje tapo pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionu. Lietuvis jau pirmu bandymu diską numetė 69,81 m, pagerino asmeninį rekordą bei pasaulio U-20 čempionatų rekordą.

Gabija Klimukaitė (pirma iš dešinės) užfiksavo naują Lietuvos 100 m barjerinio bėgimo 18-mečių rekordą – 13,84 sek.

Matė ir skurdo

G. Klimukaitė pasakojo, kad Kenijoje dėl COVID-19 pandemijos grėsmių sportininkai gyveno „burbulo“ sąlygomis - galėjo nuvykti tik autobusu iki treniruočių ir varžybų ir tik paskutinę dieną Lietuvos rinktinės sportininkams buvo surengta ekskursija po Kenijos safarių parką.

„Kol važinėjome į treniruotes, pro autobuso langą mačiau Kenijos gyventojų skurdą, o Kenijos safarių parkas mane išties sužavėjo ir suteikė daug gerų emocijų. Važiuoji atviru stogu autobusiuku ir grožiesi gyvūnais, Kenijos gamta. Iš arti mačiau ir zebrus, ir stručius, ir dramblius, ir žirafas, ir liūtus, ir dar daugybę gyvūnų. Džiaugėsi širdis, kad galiu dalyvauti ne tik aukščiausio rango varžybose, bet ir pažinti nuostabią pasaulio gamtą“, - pabrėžė sportininkė.

„Sportas - mano gyvenimo aistra“, - pabrėžė Gabija Klimukaitė.

Svajonėse - olimpinės žaidynės

G. Klimukaitė mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje sporto klasėje ir tai jai labai padeda siekti sportinių aukštumų.

„Sudarytos sąlygos treniruotis du kartus per dieną. Tai labai naudinga, ypač kai ruošiesi svarbioms varžyboms. Man 18 metų, o aš dalyvavau pasaulio jaunimo iki 20 metų čempionate, tad dar ir kitąmet galėsiu patekti į šią amžiaus grupę ir jau turėsiu daugiau patirties. Kitais metais pasaulio čempionatas vyks Kolumbijoje. Mano tikslas - patekti į šį čempionatą ir bandyti pasiekti dar geresnį laiką. O ateities svajonė - olimpinės žaidynės. Kai apie tai pagalvoju, net kūnu bėgioja šiurpuliukai. Tai būtų fantastika“, - garsiai svajojo Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos auklėtinė.

Ji teigė šiandien savo gyvenimo be sporto jau neįsivaizduojanti.

„Sportas man yra tapęs kasdiene veikla ir gyvenimo būdu. Džiugu, kad ir treneris dėl mano rezultatų labai stengiasi: kai ruošiausi pasaulio čempionatui, treneris su manimi dirbo net per savo atostogas“, - akcentavo G. Klimukaitė.

Klaipėdietė sakė, kad ją įkvepia ir dainų žodžiai.

„Prieš varžybas klausausi “Lilas ir Innomine„ dainos “Tu privalai skambėt„, taip pat patinka Alistair Griffin “Like never before„ ir “The Score„ “Unstoppable„ dainų žodžiai. Tai tarsi papildoma motyvacija“, - šypteli mergina.

Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos auklėtinė Gabija Klimukaitė su savo treneriu Donatu Senkumi.

Kenijos safarių parke klaipėdietė grožėjosi laukinės gamtos vaizdais ir gyvūnais. „Kenijos safarių parkas mane išties sužavėjo ir suteikė daug gerų emocijų. Važiuoji atviru stogu autobusiuku ir grožiesi gyvūnais, Kenijos gamta. Iš arti mačiau ir zebrus, ir stručius, ir dramblius, ir žirafas, ir liūtus, ir dar daugybę gyvūnų. Džiaugėsi širdis, kad galiu dalyvauti ne tik aukščiausio rango varžybose, bet ir pažinti nuostabią pasaulio gamtą“, - pabrėžė sportininkė.

Asmeninio archyvo ir Alfredo PLIADŽIO nuotraukos