Klaipėdoje bus tvarkomos sovietinės slėptuvės

Agresorės Rusijos vasario 24-ąją pradėtas karas prieš taikią, suverenią valstybę Ukrainą gerokai koreguoja situaciją dėl gyventojų saugumo ir mūsų šalyje: bent jau Klaipėdoje planuojama remontuoti bei pritaikyti civilinei saugai ilgus metus buvusias apleistas Šaltojo karo laikų slėptuves, mokyklų rūsius.

Tokia nuostata įrašyta išlikusių priedangų mieste būklę nuo kovo mėnesio analizavusios specialios darbo grupės išvadose, kurios dar bus koreguojamos, pildomos bei vėliau teikiamos susipažinti uostamiesčio Tarybai.

„Tos slėptuvės, kurios priklauso Savivaldybei ar jai pavaldžioms įmonėms, tikrai privalės būti pritaikytos civilinei saugai. Laukia daug darbų: bus atliekama objektų ekspertizė, rengiami techniniai projektai, po kurių ir paaiškės, koks yra lėšų poreikis.

Taip pat bus sukurtas naujas civilinės saugos ir mobilizacijos poskyris su 2 etatais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė minėtos institucijos vadovas Gintaras Neniškis.

Pluoštas užduočių

Nuo kovo mėn. iki gegužės 1-osios darbo grupės nariai aplankė bei apžiūrėjo 7 Šaltojo karo laikų slėptuves uostamiestyje. Didžiausia (apie 600 kv. m ploto) priklauso Savivaldybei ir yra Dubysos g. 39.

Trys slėptuvės priklauso AB „Klaipėdos energija“: jos yra Danės g. 8 (talpintų 160 asmenų), Šilutės pl. 26 (140 žmonių) ir Lypkių g. 13 (120 asmenų). Paryžiaus Komunos g. 5 yra 2 slėptuvės, kurios priklauso AB „Klaipėdos vanduo“. Danės g. 25 įrengta slėptuvė po gyvenamuoju daugiabučiu namu.

Darbo grupės preliminarioje išvadoje konstatuota, kad joms visoms reikalingas remontas, ypač - vandeniu apsemtai priedangai Dubysos gatvėje.

Iš viso mieste - mažiausiai 40 sovietmečiu įrengtų slėptuvių, dalis kurių yra panaikinta, kita dalis priklauso privačiam sektoriui, dalis objektų yra nepatenkinamos būklės, nes nebebuvo prievolės tokio tipo statinius prižiūrėti.

Koordinuojant procesus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba (KPGV) buvo apžiūrėti ir įvertinti 32 kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS), daugiausia - mokyklos.

Iš jų 21 turi rūsius arba cokolinius aukštus: 12 - patenkinamos būklės, 9 - nepatenkinamos (sunkiasi gruntinis vanduo). Ši informacija perduoda VRM.

Darbo grupė suformulavo konkrečias užduotis Savivaldybės administracijos Turto valdymo, Statybos leidimų ir statinių priežiūros, Statinių administravimo, Viešosios tvarkos bei Personalo skyriams.

Pagal kompetenciją jie turės pateikti reikalavimus įmonėms, kurių dalininkė yra Savivaldybė, įvertinti joms priklausančių buvusių slėptuvių techninę būklę ir atlikti remontą, kad prireikus statinius būtų galima naudoti pagal paskirtį.

Bus atlikta Savivaldybei priklausančių buvusių slėptuvių techninės būklės ekspertizė, atlikti KAS objektuose esančių rūsių ir cokolinių aukštų remonto darbai, informuoti daugiabučių namų administratoriai, kuriems ketinama rekomenduoti susitvarkyti jų prižiūrimų pastatų rūsius bei bendrąsias patalpas, kad, jei reikės, gyventojai galėtų į jas patekti.

Atskiras prašymas - įmonėms ir asmenims, kurie yra buvusių slėptuvių valdytojai, įvertinti jiems priklausančių buvusių slėptuvių techninę būklę ir atlikti remontą.

Naujojo civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio funkcijos būtų įgyvendinti valstybės ir Savivaldybės politiką civilinės saugos srityje: teikti metodinę pagalbą savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms civilinės saugos klausimais, dalyvauti organizuojant savivaldybės lygio civilinės saugos pratybas, organizuoti civilinės saugos sistemos parengtį, vykdyti slėptuvių bei priebėgų projekto priežiūrą ir kt.

Trūksta žymėjimo

Išvados - dar ne galutinės, jos bus pildomos, koreguojamos po šiandien vyksiančio paskutiniojo minėtos darbo grupės posėdžio. Anot Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio, ketinama išplėsti priemonių planą.

„Pirmas dalykas, turi būti aiškiai atskirta, kas yra slėptuvė, kas - priedanga. Slėptuvės - tai Šaltojo karo laikais įrengtos patalpos su autonominėmis elektros, oro ventiliacijos, vandens ir kt. sistemomis.

Priedangos gali jų neturėti ir būti skirtos slėpimuisi nuo bombardavimų, skeveldrų. Tad reikia aiškiai, su adresais įvardyti, kur yra kas. Turi būti įvestas ir atskiras slėptuvių, priebėgų ženklinimas, ypač tai pasakytina apie po daugiabučiais namais esančias slėptuves, rūsius, požeminius garažus.

Dėl jų - atskira kalba: reikia sudaryti privačioms įmonėms priklausančių požeminių garažų sąrašą, tas vietas paženklinti, numatyti kaip priebėgas.

Taip pat būtina įpareigoti daugiabučių namų administratorius pasirūpinti požeminėmis priebėgomis iš anksto paruošiant vandens, maisto, rūbų atsargas“, - „Vakarų ekspresui“ vardijo politikas.

Jo teigimu, reikia tam tikroje platformoje viešinti visą informaciją apie KAS, slėptuves, priebėgas, bus prašoma PKGV pasidalinti informacija su visuomene.

„Išvadose neįvardytos ir piliavietės kurtinos, poternos, Jono kalnelio požemiai, kurie irgi turi būti pažymėti. Dabar tokia yra valstybinė politika, greitu metu bus patvirtintos ir įstatymo pataisos, pagal kurias visi naujų daugiabučių namų statytojai privalės įrengti požeminius garažus, galinčius pasitarnauti kaip priebėgos.

Jų ir slėptuvių tinklas turi būti labai aiškus, parengtas karo atvejui, nes Ukrainos patirtis parodė, kad sukaukus oro pavojaus sirenai žmogus turi vos 5-10 minučių pasislėpti nuo bombardavimo“, - tikino A. Barbšys.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder