Klaipėdos bendrasis planas patvirtintas - galėsime vytis Kauną

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad šio dokumento laukia apie 200 didesnių ir mažesnių mieste planuojamų vystyti projektų savininkai, nes iki šiol galiojęs dar 2007 metais patvirtintas detalusis planas jau buvo morališkai pasenęs ir nebeatitiko laikmečio dvasios.

Be to, naujasis dokumentas leis lengviau disponuoti žeme, jos paskirtį lengviau pritaikant investicinių projektų poreikiams. Taip pat sudarys galimybę naudotis teritorijomis, kurios anksčiau negalėjo būti urbanizuotos ar pertvarkytos pagal laikmečio poreikius.

Pasak G. Neniškio, naujasis planas leis įgyvendinti daugiafunkcio sporto komplekso projektą Ryšininkų gatvėje, buvusioje vandenvietės teritorijoje, taip pat atvers kelią Šv. Jono bažnyčios atstatymui, kitiems projektas.

Miesto decentralizacija

Naujajame plane įtvirtinta Klaipėdos decentralizacija, tai yra, be dabartinio miesto centro, didesnis dėmesys skiriamas trims pocentriams: teritorijai šalia „Akropolio“, rajonui aplink Tauralaukį ir būsimo pramoginių laivų uostelio Smeltalės upės žiotyse Paupio rajone, kuris miestiečių vadinamas tiesiog „Šanchajumi“.

Tuo siekiama, kad miestas vystytųsi darniau, sklandžiau būtų sprendžiami susisiekimo ir infrastruktūros vystymo klausimai. Taip pat Bendrajame plane užfiksuotas siekis miesto centrinę dalį padaryti zona be iškastinio kuro.

Trys kurortinės zonos

Naujajame uostamiesčio Bendrajame plane įtvirtintos ir trys kurortinės zonos: Smiltynė, Melnragė ir Giruliai.

Anot G. Neniškio, kurortinės infrastruktūros vystymas svariai prisidėtų prie miesto darbo rinkos diversifikavimo, atsirastų naujų, patrauklių darbo vietų, kurios nebūtų susijusios su uostu ar pramone. Planas atveria galimybes kurortinėse teritorijoje kurtis SPA, baseinams, kitai poilsio infrastruktūrai. To mieste dabar labai trūksta ir tokie projektai miestą galėtų padaryti patrauklų svečiams ir turistams ne vien vasaros sezono metu.

Anot G. Neniškio, ypač prastai, palyginus su visu miestu, atrodo situacija Smiltynėje, kur reikėjo sudaryti galimybes atkurti bent tarpukario laikotarpiu buvusią poilsio infrastruktūrą, taip pat leisti pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams nuo karo likusius statinius.

Pliusų daugiau nei minusų

Nekilnojamojo turto projektus Klaipėdoje vystančios UAB „Stemma Group“ vienas vadovų Nerijus Tilindis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad „Stemma“ aktyviai dalyvavo naujo Bendrojo plano rengimo procese, teikė pasiūlymus.

„Į vienus mūsų pasiūlymus buvo atsižvelgta, į kitus ne, tačiau bendrai planą vertiname teigiamai, nes jo teikiama nauda yra didesnė nei kai kurie trūkumai“, - sako N. Tilindis. Anot jo, po plano patvirtinimo įmonė tęs pristabdytų dalies projektų vystymo darbus, rengs naujus detaliuosius planus.

Pirmiausia tai palies „Stemma“ priklausančią buvusią „Klaipėdos kranų“ teritoriją ties naujai atidarytu išvažiavimu iš miesto Statybininkų prospekte, projektus „Klasco“ pašonėje esančiame istoriniame Vitės kvartale. Teigiamą įtaką naujasis planas turės ir „Memelio miesto“ projekto vystymui, kur ateinantį pavasarį turėtų prasidėti didelio biurų pastato statyba.

„Projektų vystymui planas yra svarbus, tačiau didelę įtaką daro demografinės tendencijos, žmonių įpročių pasikeitimai ir pan.“, - sako N. Tilindis. Jis akcentuoja, kad laikmetis keičia ir kai kuriuos „Stemma Group“ planus, nes projektų įgyvendinimas užtrunka, o pradžioje suplanuotas vizijas reikia koreguoti.

Planuoja korekcijas

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dar prieš plano patvirtinimą pripažino, kad naujasis dokumentas nėra tobulas, tačiau jį patvirtinti buvo būtina, nes bandymai jį koreguoti būtų visus procesus atidėję neapibrėžtam laikui.

„Būti ar nebūti?!“ - dramatiškai situaciją svarstymo išvakarėse matė V. Grubliauskas. Tačiau ir patvirtinus dokumentą atsikvėpti nereikėtų. Jau kalbama, kad reikia pradėti ruošti pasiūlymus plano korekcijoms. Keičiasi ir valstybės požiūris į teritorijų planavimą, kalbama apie šiuo metu esančių aukštesnės galios apskričių specialiųjų planų naikinimą. Tai atvertų dar didesnes galimybes miestui planuoti savo vystymąsi atsižvelgiant į vietos poreikius. Realu, kad plano koregavimas galėtų būti inicijuojamas jau kitais metais.

Bendro sutarimo nebuvo

„Labai tikiuosi, kad šitas dokumentas suvienys visus Tarybos politikus, kurie suvoks tą atsakomybę, kuri krenta ant jų pečių“, - anksčiau „Vakarų ekspresui“ sakė V. Grubliauskas.

Tačiau balsuojant visiškos vienybės pasiekti nepavyko. Planą palaikė 29 iš 31 Klaipėdos tarybos nario.

Tarp labiausiai oponuojančių buvo Nina Puteikienė, kurios nuomone, pagal naująjį planą toliau vystomas miestas nebus patrauklus gyventi, kad plane numatytos priemonės neužtikrina miesto ekologinės situacijos gerėjimo ir nedarys teigiamos įtakos miesto žmonių sveikatai. Gyventojai toliau migruos į teritorijas šalia Klaipėdos.

Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka G. Neniškis, kuris sako, kad naujasis planas yra daug „žalesnis“ nei galiojęs iki šiol.

N. Puteikienė mano, kad turizmui ir poilsiui skirtą infrastruktūrą geriau būtų vystyti ne mažinant Girulių miško žaliuosius plotus, o atimant iš uosto krovai skirtas teritorijas Klaipėdos centre ir vykdant jų konversiją pritaikant miesto poreikiui.

Tačiau plano rengėjai akcentavo, kad miestas negali daryti įtakos tiems procesams, kurie vyksta uoste, o oponentams siūlė geriau savo energiją skirti siekiant panaikinti Uosto bendrąjį planą, kuris yra aukštesnės galios dokumentas.

Mažesnės uosto ambicijos

Būtent prieš ketvirtadienio Klaipėdos miesto tarybos posėdį buvo skubama nuraminti visuomenę ir oponentus, kurie baiminosi dėl naujajame plane numatytos galimybės vystyti naują giliavandenį uostą.

Buvo viešinami dokumentai, kuriuose pažymima, kad Vyriausybė atsisako ankstesnių planų tokiu būdu plėsti uostą. Kad uosto plėtrai neprireiks kirsti Girulių miško, diktuoja ir geopolitinė situacija, neaiškumas dėl krovinių, susijęs su sankcijomis Baltarusijai.

Nors miesto valdžia džiaugiasi geru bendradarbiavimu su Susisiekimo ministerija ir tikina, kad giliavandenio uosto statyti neplanuojama, tačiau jo atsiradimo galimybė vis tiek yra numatyta dabar jau abiejuose - tiek Miesto, tiek Uosto - bendruosiuose planuose ir būsimoms valdžioms niekas netrukdytų persigalvoti.

Miestas iš savo strateginių planų išbraukė ir naujo kelio tiesimą iš Labrenciškės per mišką į Girulius. Tikimasi, kad miško nekirs ir „Lietuvos geležinkeliai“, kad galės nutiesti naują elektrifikuotą liniją aplenkiant Girulių gyvenvietę.

„Ir aš turiu daugybę pastabų šiam planui, bet šiandien turime pasirinkimo momentą - ar toliau stagnuoti ir nejudėti į priekį, kaip buvo stagnuojama daug metų, ar leisti žengti į priekį bent tiems objektams, dėl kurių nekyla diskusijų.

Man svarbu tai, kad Savivaldybė sutinka su pastabomis, girdžiu patikinimus, kad diskusijų keliantys projektai net nebus pradedami“, - posėdžio metu sakė miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus. Jis tikisi, kad miestui žalingiems projektams, jei tokius bus bandoma įgyvendinti, Taryba ateityje sugebės užkirsti kelią.

Ribos prekybos centrus

Kalbėdamas apie naująjį planą, G. Neniškis akcentavo, kad atsiranda dokumentas, kuris reglamentuos prekybos centrų plėtrą Klaipėdos mieste. Numatyta riboti jų atsiradimą centre, tose vietose, kur jų koncentracija jau yra gana didelė.

„Bus daugiau aiškumo“, - mano G. Neniškis, kuris tiki, kad nauja tvarka sumažins ir gyventojų nepasitenkinimą prekybos centrų plėtros procesais mieste.

Tarybos narė Alina Velykienė siūlė į planą žiūrėti ne akcentuojant grėsmes, o matant galimybes miestui plėstis. Ji taip pat išreiškė mintį, kad toks svarbus dokumentas galėjo būti tvirtinamas gyvai vykstančiame Tarybos posėdyje, o po balsavimo buvo galima „kelti taures“.