Klaipėdos geležinkelio paveldas: nors ir naudojamas, bet pamirštas (2 dalis)

Į Kultūros paveldo registrą įrašyto dar vieno uostamiesčio geležinkelio paveldo objekto - Rimkų geležinkelio stoties pastatų komplekso - būklė kol kas tik blogėja. O istorinis tiltas, dar ne taip seniai tarnavęs klaipėdiečiams, vaikščiojusiems per geležinkelį, tapo didžiausiu galvos skausmu tiek geležinkelininkams, tiek paveldosaugininkams.

Tęsinys. Pradžia „Vakarų eksprese“ 2021 10 26 d.

Rimkų geležinkelio stotis buvo pastatyta išpirktoje Rimkų dvaro žemėje nutiesus geležinkelio Klaipėda-Tilžė atšaką Klaipėda-Pagėgiai.

Carlsberg stotis

Įdomu, kad dvaras ir jo žemėje pastatytas geležinkelio stoties kompleksas XIX a.-XX a. pirmoje pusėje lietuviškai buvo vadinamas „Rimkai“ arba „Vaidaugai“, o vokiečių kalba publikuotuose šaltiniuose dvarvietė, geležinkelio stotis, Vaidaugų kaimas ir senasis Protnešų kaimas vadinti Karlsberg (Carlsberg) vardu.

Taip dvarvietę sūnaus garbei pavadino apie 1785 m. ją nupirkęs Mišeikių dvaro savininkas, Klaipėdos pašto sekretorius ir banko savininkas Johan Georg Schultze (Schulz).

1842-1853 metais per Karlsbergo dvarą su kaimu nutiestas plentas Klaipėda-Tilžė. XIX a. antroje pusėje, nupirkus iš dvaro žemės ruožą geležinkeliui, buvo pastatytas ir geležinkelio stoties kompleksas.

XX a. pabaigoje pagrindinė dvaro sodyba sunyko. Išliko tik 3 pastatai: buvęs Rimkų paštas, ūkinis pastatas, kuriame vietinių gyventojų teigimu buvo įrengtas malūnas, ir gyvenamasis pastatas, kuris galėjo būti dvaro valdytojo ar ūkvedžio namas. Visi jie buvo perstatyti, pritaikyti kitai paskirčiai. Rekonstruoti pastatai šiandien neatspindi istorinės sodybvietės vaizdo, tačiau yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą, kaip turintys vertingųjų savybių.

DABAR. Rimkų geležinkelio stoties pastatų kompleksas.

Pasak „LTG Infra“ komunikacijos direktoriaus M. Dubausko, Rimkų geležinkelio stoties pastatų kompleksas yra vienas iš bendrovės veiklai nenaudojamų paveldosauginių objektų, kurį norima įveiklinti.

„Rimkų geležinkelio stoties statinių kompleksas yra vietinio reikšmingumo lygmens Savivaldybės saugomas objektas. Komplekso pastatas - sandėlis, adresu Rimkų g. 6 A, apskaitos dokumentuose žymimas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas. Dėl šio komplekso objektų tolimesnio panaudojimo bus ieškoma priemonių, bendradarbiaujant kartu su KPD, Savivaldybe ar išnuomojant verslo atstovams. Jeigu nepavyks to padaryti, inicijuosime turto perdavimą VĮ Turto bankui“, - teigė geležinkelio atstovas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad visi Nekilnojamojo kultūros paveldo registre įrašyti objektai yra tikrinami kas penkerius metus.

„Rimkų geležinkelio stoties pastatų komplekso būklė po paskutinio įvertinimo įvardinta kaip patenkinama“, - sakė pašnekovas. Apie jo tvarkybą ar įveiklinimo galimybes paveldosaugininkas teigė nieko negirdėjęs.

Gal tvarkys?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška taip pat patvirtino, kad Rimkų geležinkelio stoties komplekso būklė nėra gera.

"Mes visada esame už tai, kad paveldosauginiai objektai turėtų savininkus.

Paprastai savininkai turi viziją, ką nori padaryti, ir anksčiau ar vėliau pradeda tvarkyti paveldą. O kaip objektus konservuoja VĮ Turto bankas, Klaipėdos pavyzdžiai rodo, kad tokių statinių būklė eina tik blogyn.

Rimkų geležinkelio stoties komplekso statiniai yra netoliese „Draugystės“ geležinkelio stoties - tad bendras teritorijos vaizdas daugiau industrinis. Tiesa, kai kurie pastatai paversti daugiabučiais namais, tad savininkų daug. Žodžiu, situacija - komplikuota, bet yra ir gera žinia. Neseniai sulaukiau tų daugiabučių administratoriaus skambučio, ar šis kompleksas galėtų pretenduoti į Savivaldybės paramą, skiriamą paveldo objektams tvarkyti.

Taip. Savivaldybė skiria lėšų paveldo objektams tvarkyti. Tad būtų labai džiugu, jeigu ši parama paskatintų šio pastatų komplekso tvarkybą„, - sakė “Vakarų ekspresui" V. Juška.

Paveldosaugininkas priminė, kad pro Rimkų geležinkelio stotį ėjo ir Klaipėdos sukilėlių kelias 1923-iaisiais, tad šis objektas bus aktualizuojamas planuojamuose leisti žemėlapiuose, kituose leidiniuose.

„Galbūt bus ir daugiau iniciatyvų, kaip įprasminti šį paveldo objektą. Kaip gražų ir įkvepiantį pavyzdį paminėčiau neseniai Klaipėdos rajone, Priekulės geležinkelio stotyje, surengtą meninį istorinį projektą - paskaitą ir šokio spektaklį apie 1951 m. iš šios vietos vykdytą Klaipėdos apskrities gyventojų tremtį“, - kalbėjo V. Juška.

Tiltas surūdijo

Tik meninei instaliacijai ar kitokiam kūriniui, anot V. Juškos, dar galima panaudoti ir buvusio metalinio pėsčiųjų tilto per geležinkelį surūdijusias dalis. Tiesa, iš pradžių jį tikriausiai reikėtų išbraukti iš saugomų paveldo vertybių sąrašo.

„Labai apmaudu dėl šio objekto. Senasis tiltas buvo išmontuotas tada, kai buvo statomas naujas. Jau tada buvo numatyta senąjį tiltą supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą. Tačiau 2008 metų spalį Kultūros paveldo departamento taryba, kurioje buvau ir aš, šį objektą paskelbė nekilnojamąja kultūros vertybe“, - priminė paveldosaugininkas.

XX a. pr. statyto tilto vertingosiomis savybėmis buvo pripažintos senuoju būdu sukniedytos metalinės jo konstrukcijos, laiptų maršai su metalinėmis laiptasijomis, metaliniais turėklais ir atramomis, medinių laiptų pakopų tipas, medinių lentų tilto pakloto tipas.

"Technikos paminklu pripažintas tiltas į Klaipėdą buvo perkeltas 1954 m. Anksčiau jis stovėjo virš Šilutės geležinkelio.

Svarstyta idėja grąžinti jį Šilutei, kad istorinis tiltas sujungtų baigiamą statyti naująjį uostą su kitu Šyšos krantu. Idėjai buvo pritarusi ir Šilutės rajono taryba, tačiau ją įgyvendinti rajonas pritrūko lėšų. O valdžioms pasikeitus idėjos iš viso atsisakyta.Dar buvo kalbėta, kad tiltas galėtų būti pastatytas Tauralaukyje virš Dangės, tačiau paskaičiuota, kad tai įgyvendinti bus techniškai sudėtinga ir kaštai - per dideli. Taip nuo 2009 metų demontuotą istorinį pėsčiųjų tiltą, laikomą Klaipėdos geležinkelių stoties teritorijoje, po atviru dangumi ištiko lėta mirtis", - apgailestavo V. Juška.

MIRTIS. Išardytas istorinis metalinis geležinkelio tiltas rūdija po atviru dangumi.

 

M. Dubauskas pažymėjo, kad bendrovei „LTG Infra“ veiklai tilto konstrukcijos nereikalingos, todėl vyksta diskusijos su KPD dėl jų tolimesnio panaudojimo.

„Kokios diskusijos? Paskutinį kartą šį tiltą apžiūrėjau 2019 m. Jo būklė buvo labai bloga. Geležinkelininkai vis klausia, ką su tomis konstrukcijomis daryti? Kol kas sprendimas nėra priimtas. Galvos skausmas mums šis objektas“, - prisipažino L. Kavaliauskas.

PAVYZDYS. Klaipėdos rajone, Priekulės geležinkelio stotyje, surengta istorinė ekskursija ir Šeiko šokio teatro performansas - gražus pavyzdys, kaip galima įprasminti geležinkelio paveldą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder