Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio GALA koncertas: kaip neįmanoma tapo įmanoma

Šventinę dieną vainikavo iškilmingas renginys - „Klaipėda - Lietuvos vartai į pasaulį 1923“, kuris vyko Klaipėdos dramos teatre ir buvo tiesiogiai transliuojamas LRT eteryje.

Šis GALA koncertas, skirtas tik kviestiniams svečiams, neabejotinai buvo skaniausia vyšnia ant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio torto.

Renginys sužavėjo labai plačia atlikėjų amplitude, puikiu meniniu skoniu ir pagarba istorijai, klaipėdietiška atmosfera, derme tarp vaizdo ir garso, profesionaliu aktoriaus Dariaus Meškausko vedimu.

Didžiulis pasididžiavimas, kad renginį organizavo geriausi miesto kultūros ir meno kūrėjai - scenografė Vita Eidimtaitė ir Klaipėdoje šiuo metu gyvenantis ukrainietis scenografas Petro Bogomazov, choreografija - Agnija Šeiko, dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenarijaus autorius - Gintaras Grajauskas, kostiumų dailininkė - Aina Zinčiukaitė, režisierius - Marius Tumšys, TV režisierius - Andrius Lygnugaris, kompozitoriai - Giedrius Kuprevičius, Vladimiras Konstantinovas ir Gintautas Litinskas.

Tarp atlikėjų - Beata Ignatavičiūtė, Kristina Jatautaitė-Stanevičienė, Edmundas Kučinskas, Simonas Donskovas, Rokas Spalinskas, Steponas Januška, Tadas Girininkas, Šeiko šokio teatro šokėjai ir kt.

Kaip šis renginys gimė, kas pavyko ir kas liko neišpildyta, kiek šventė kainavo, kalbamės su šventės režisieriumi Mariumi Tumšiu.

Mariau, kaip pats vertinate renginį jam jau įvykus?

Iš tiesų yra didelis skirtumas tarp to, kaip viskas buvo sumanyta ir kaip įgyvendinta.

Didžiausias iššūkis buvo, kaip sutalpinti visą programą į valandą laiko, kaip suderinti muzikinius pasirodymus, kurie varijavo nuo operos, šiuolaikinio šokio iki „popso“ ir dar istoriją, politiką.

Dėl programos sudarymo turėjau daugiausiai abejonių, tačiau labai norėjosi parodyti kuo platesnį Klaipėdos galimybių potencialą. Žinoma, labai gaila, kad paskutinę savaitę prieš koncertą savo pasirodymą dėl ligos atšaukė Monika Liu.

Sykiu norisi pasidžiaugti, kad visi labai geranoriškai prisidėjo prie šio renginio organizavimo.

Organizuodamas šį renginį ypač stipriai pajutau, kas yra Mažoji Lietuva, kas yra jos paveldas, kaip priklausomybė šiam etnografiniam regionui ir pasididžiavimas tuo vienija klaipėdiečius.

Drąsiai galiu skelbti, kad Klaipėdos dramos teatras tokios renginio iki šiol neturėjo. Užpildėme visas sales, visas grimerines.

Renginyje dalyvavo 50 orkestro muzikantų, apie 60 choro dainininkų, apie 30 žmonių karinis orkestras, folkloro kolektyvas „Alka“ ir Kretingos kultūros centro kolektyvas dar apie 30 žmonių, ir dar kiti atlikėjai.

Taigi, renginio metu Klaipėdos dramos teatre buvo apie 200 žmonių.

Kaip juos visus sutalpinti užkulisiuose ir scenoje, kaip įgyvendinti saugos tarnybos ir dar specifinius Prezidento protokolo tarnybos reikalavimus, pagaliau kaip viską gerai įgarsinti, nufilmuoti ir perteikti televizijos žiūrovams - buvo didžiausias rūpestis, dėl kurio paskutines paras prieš renginį miegojau vos po keletą valandų.
 

Kodėl tuomet pasirinkote būtent Dramos teatrą renginiui ir kaip vis dėlto pavyko sutalpinti orkestrą, chorą, šokėjus, dainininkus?

Klaipėdos dramos teatro pastatas yra ne tik gražus pastatas, jis yra visų mūsų miesto ir krašto istorinių įvykių tiesioginis liudininkas. Tik jame ir niekur kitur įsivaizdavau renginį, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

O visus atlikėjus sutalpinti scenoje labai padėjo ukrainietis scenografas P. Bogomazov. Tai puikus profesionalas, užaugęs teatre, nes jo tėtis yra Kijevo nacionalinio teatro režisierius. Jo schemos, brėžiniai labai padėjo.

Labai efektinga, moderni ir sykiu atpažįstama klaipėdietiška buvo renginio scenografija. Kaip kilo jos idėja?

Scenovaizdžio idėja buvo mūsų bendra. Norėjome, kad ji transliuotų pagrindinę Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio žinią, kad Klaipėda tapo Lietuvos vartais į pasaulį.

Idėjai atskleisti pasitelkti veidrodžiai, imituojantys ir jūros vartų vaizdus, ir fachverką, ir sykiu praplečiantys erdvę.

Kiek laiko užtruko renginio organizavimo procesas?

Dėl pasaulinio garso operos solisto Tado Girininko ir kai kurių kolektyvų dalyvavimo šiame renginyje sutarėme dar vasarą.

Ypač daug derinimo buvo dėl maestro Giedriaus Kuprevičiaus kūrinio trukmės.

Pagal mūsų susitarimą jis turėjo būti trumpesnis, tačiau, kai maestro mums pirmą kartą pateikė, jis buvo kone dvigubai ilgesnis nei klausytojai išgirdo per jo premjerą. Tad teko daug derėtis.

Galiausiai televizijos komanda, pamačiusi mūsų užmojus, likus vos savaitei iki renginio pasakė: „Tai neįmanoma.“

Repetavome tol, kol neįmanoma tapo įmanoma.

Koks buvo renginio biudžetas?

Apie 100 tūkst. eurų, įskaitant viską: ir salės nuomą, kuri atsiėjo 4,5 tūkst. Eur, ir kompozitorių premjerinių kūrinių paruošimą, kur orkestro įkainis yra 8-9 tūkst. Eur, kitų atlikėjų honorarus ir kt.

Ar tai daug ar mažai, ar suma buvo pakankama?

Buvo pakankama. Miestas labai norėjo tą sumą taupyti.

Kaip klaipėdietiškas biudžetas - normalus, bet nesiekė „Švyturio“ arenos koncerto biudžeto. O lyginant su Vilniaus renginių kainomis, jis buvo gerokai mažesnis, jis nesiekia net Lietuvos operos ir baleto teatro spektaklio sumos.

Tai įvertinus, o kartu ir tai, kad renginyje nedalyvavo premjerė, ministrai, kyla klausimas, kiek Klaipėdos krašto prijungimo 100-metis yra nacionalinės svarbos įvykis?

Žinoma, visada galima sutaupyti. Todėl buvo atsisakyta furšeto su Mažosios Lietuvos krašto patiekalais, vynu, praplečiant kultūrinę programą. Jo biudžetas buvo apie 30 tūkst. Eur. Vietoje furšeto liko kafija ir pyragas.