„Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetis - ne tik mūsų šventė“

„Tai ne tik Klaipėdos krašto šventė, visa Lietuva švęsti turėtų, nes šis įvykis lėmė Lietuvos tapsmą jūrine valstybe. Manau, kad tai turėtų atsispindėti Vyriausybės sprendime prisidėti prie renginių programos įgyvendinimo finansiškai“, - įsitikinęs Klaipėdos vicemeras, Klaipėdos krašto metų minėjimo darbo grupės vadovas Arvydas Cesiulis.

Žinia, Seimas 2023-iuosius paskelbė Klaipėdos krašto metais.

"Kultūros ministerija buvo įpareigota parengti šiai sukakčiai skirtų renginių programą. Į šią programą įtrauktos šešių Vakarų Lietuvos savivaldybių iniciatyvos, iš viso apie keturiasdešimt renginių: minėjimai, konferencijos, edukacijos, parodos, knygų leidyba ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Šilutėje ir kituose Vakarų Lietuvos miestuose.

Klaipėdos miesto savivaldybei deleguojama 11 jos pačios pasiūlytų ir kitų institucijų sumanytų renginių, kurie kainuos daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Tai ir darome, esame numatę lėšas, bet tikimės ir Vyriausybės arba Kultūros ministerijos prisidėjimo", - sakė A. Cesiulis.

Klaipėdoje kitais metais numatyta surengti žymiausių miesto menininkų gala koncertą Dramos teatre kviestiniams svečiams, viešą koncertą-misteriją su lazerių, dronų šou - Teatro aikštėje. Sukurti vaizdo instaliaciją apie Sausio 15-osios įvykius ir demonstruoti ją ant „Kaminkrėčio“ namo senamiestyje.

Taip pat norima parengti muzikinį kūrinį pučiamųjų instrumentų orkestrui, mobiliąją žaidimo aplikaciją, išleisti pašto ženklą bei proginę monetą, atkurti ir pristatyti visuomenei 1923 metų sukakčiai dedikuotą paradinį Lietuvos karo laivyno ginklą - jūrų karininko kardą.

Programoje taip pat numatyta kitų metų vasarą Klaipėdoje, Kairių poligone, surengti pasaulinį skautų suvažiavimą.

Šilutėje planuojama paženklinti istorinį pastatą, kuriame pasirašyta Klaipėdos krašto Seimo deklaracija.

Lauksargiuose, kur buvo Mažosios Lietuvos ir LDK siena, įrengti imitacinį muitinės postą ir informacinį stendą.

Numatyta paruošti edukacinę programą vaikams ir jaunimui, pristatančią gyvenimą prie sienos, kuri skyrė Vokietijos ir Rusijos imperijas XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje.

Informacija

Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920-1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai. 1923 metais Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 dieną prie Klaipėdos prefektūros. Tuomet žuvo 12 lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas.