Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukcija kursto įtarimus

Klaipėdos miesto centre esantis Skulptūrų parkas tvora aptvertas ir rekonstruoti pradėtas šių metų gegužės pradžioje.

Nuo Liepų gatvės pusės jau matyti atkurti kapinių vartai. Dar vieni vartai, pasak parko atnaujinimo darbus atliekančios UAB „Plungės lagūna“ projektų vadovo Žydrūno Vilniaus, bus pastatyti prie įėjimo iš K. Donelaičio gatvės pusės, o visas parkas bus apjuostas tvora.

Įžengę pro raudonų plytų vartus, plačiu taku žingsniuojame link paminklo žuvusiesiems 1923-iųjų sausį. Akivaizdžiai pasikeitęs vaizdas į buvusią kapinių koplyčią, kuri po karo buvo perduota stačiatikiams ir tapo cerkve. Iškirtus didžiulių tujų eilę, statinys vėl integruotas į parko erdvę.

Kitoje tako pusėje formuojamas kvapų sodelio landšaftas. Čia bus jauki ir maloni erdvė.

Ties garsiuoju Sukilėlių paminklu takas išplatėja - suformuota nedidelė aikštelė. Aplink ją bus pastatyti suoliukai.

Netoliese šios aikštelės, arčiau Vynerio paminklo, Ž. Vilnius parodė vieną iš statybų atradimų - atkastą senųjų kapinių atraminę sienutę, sumūrytą iš raudonų plytų, ir laiptų, vedusių į kapavietę, fragmentą. „Visa tai bus palikta ir eksponuojama“, - teigia projekto vadovas.

Dar vienas įspūdingas radinys, dėl kurio, anot Ž. Vilniaus, buvo keičiamas projektas - į kitą vietą perkeltas takas - tai puikiai išlikę kapinių laiptai su riestais apvadais. Visai tokie pat, kokie matomi ant dienraščio „Vakarų ekspresas“ išleistos knygos „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ viršelio.

Parke dūzgia technika, darbininkai pasiskirstę komandomis vienu metu įrengia takus skirtingose vietose.

"Iki šalčių norime užbaigti pagrindinius žemės darbus - trinkelėmis iškloti naujus parko takus.

Mums jie nauji, tačiau iš tiesų projektuotojai juos braižydami siekė atkurti senąjį kapinių takų tinklą. Sykiu tiesiami ir elektros kabeliai apšvietimui. Į kitas vietas perkeltos kelios skulptūros.

Atnaujinama centrinė aikštelė ties Tautinių kultūrų centru ir daug diskusijų sukėlusi vaikų žaidimų aikštelė prie gynybinio šanso.

Šioje vietoje dar turėjo būti ir sporto aikštelė, renginių terasa, tačiau jų atsisakyta. Jau išmontavome krepšinio įrangą, ją turėtų išsivežti statytojai. Atnaujintame parke bus pastatytas ir dar vienas tualetas, ties vaikų lopšeliu-darželiu „Svirpliukas“, - svarbiausius likusius darbus vardijo Ž. Vilnius.

Anot pašnekovo, parko atnaujinimo projektas nėra sudėtingas, o labiausiai komplikuota jo dalis - medžiai.

„Manau, kad daugiausia sunkumų kils tvarkant želdinius, nes numatyta iškirsti nemažai medžių. Žmonės į tai labai jautriai reaguoja“, - kalbėjo UAB „Plungės lagūna“ atstovas.

Medžiai - pasmerkti

Vienas Skulptūrų parko projekto bendraautorių Kęstutis Mickevičius pridūrė, kad atnaujinant Skulptūrų parko viešąją erdvę bus padaryta ir daugiau reikšmingų darbų, kurie primins apie tai, kad šioje vietoje daugiau kaip šimtą metų veikė vienos gražiausių Europos kapinių.

"Bus sukurta memorialinė erdvė, kurioje bus eksponuojami senieji antkapiai, kurie buvo rasti buvusių kareivinių pamatuose, ir kiti, kuriuos išsaugojo šviesaus atminimo Dionyzas Varkalis, rado ir slėpė Vytas Tamošiūnas, Gintautas Jonkus. Kryželiais bus pažymėtos vietos, kur palaidoti lietuvių, prancūzų, anglų ir kitų tautybių kariai. Tai yra gerai.

Labai blogai tai, kad neatsižvelgta į kraštovaizdžio ekspertų rekomendacijas, o neva tenkinami „žaliųjų“ pageidavimai ir nekertami savaime parke užaugę medžiai.

Tiksliau, bus kertami, tačiau ne 500, kaip buvo numatyta, o tik apie 100. O tai reiškia, kad iš esmės situacija nepasikeis ir toje parko dalyje, kuri liks neišvalyta, bus niūru, karaliaus varnos, o žmonės jos vengs. Pikta ir dėl to, kad taip neatsakingai keičiant projektą bus sunaikinti vertingi senieji medžiai. Dabar parke tarp medžių vyksta kova už būvį. Stelbdami vieni kitus jie stypsta į viršų, bet neformuoja lajos, o jų šaknys eina ne gilyn, o paviršiumi. Tokie medžiai nebus ilgaamžiai", - aiškino K. Mickevičius.

Pašnekovas piktinosi ir tuo, jog neva atsižvelgiant į gyventojų nuomonę iš projekto išbraukta krepšinio aikštelė ir renginių terasa. „Šie objektai įtraukti į projektą todėl, jog buvo suformuota užduotis, kad parkas taptų patrauklus įvairioms žmonių grupėms, kad būtų gyvas. Kai kam tai nepatiko. Gyvenančiųjų prie parko nėra daug, kad nesuprastume, kam...“ - samprotavo K. Mickevičius.

Taką tiesia ant koplyčios

Senąsias Klaipėdos kapines dar prisimenantis, šalia Klaipėdos skulptūrų parko gyvenantis kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas taip pat akylai stebi vykdomus darbus. Pagal jo pabraižytas schemas statybininkai atrado įspūdingas ir puikiai išsilaikiusias Berbomų šeimos antkapines plokštes. Jas šiuo metu tiria archeologai, vėliau jos bus grąžintos į memorialinę parko erdvę.

V. Tamošiūno nuomone, rekonstruojant parko erdvę, nepakankamai atsižvelgiama, o kartais gal ir ignoruojami vertingi radiniai, senųjų kapinių liudininkai.

"Suprantu, kad kapinių jau niekada neatkursime, ir to nereikia, tačiau kai pamačiau, kad naujas takas tiesiamas tiesiai per Reinekės koplyčią - negaliu tylėti. Aš tą koplyčią dar atsimenu. Ji buvo gana masyvi, tad kai griovė kapines, jos nepajėgė visai sugriauti, apatinėje dalyje tik skylę pramušė. Antkapinė plokštė buvo įkritusi į duobę, o pati koplyčia buvo paversta viešuoju tualetu.

Esu tikras, kad požeminė koplyčios dalis yra išlikusi toje pat vietoje, aiškinau projektuotojams, kurioje, tačiau į mano kalbas nebuvo sureaguota.

Stengiasi kuo greičiau, paprasčiau darbą atlikti", - pyko klaipėdietis.

Pašnekovas teigia pastebėjęs, jog buvo atkasti senųjų kapinių laipteliai iš akmens blokų, tačiau ir vėl užkasti, nes toje vietoje takas suplanuotas. „Takų pridarė, kur jų nebuvo, kapavietes knisa, o ten, kur takai, laiptai buvo - arba nieko nepajudino, arba užpylė kaip senais sovietmečio laikais. Pavyzdžiui, nuo Tautinių kultūrų centro pastato įstrižai S. Daukanto g. link buvo griovys ir takas ėjo šalia jo“, - aiškino V. Tamošiūnas.

Kraštotyrininkui apmaudu ir dėl to, kad rekonstrukcijos metu civilizuotai bus pažymėtos vokiečių, anglų, prancūzų kapavietės, o palaidotiems lietuviams atminti tik du aplūžę kryžiukai stovi. „Ir jie yra visai ne toje vietoje. Turėtų būti apie 10 metrų į šoną pastumti, bet tai gal nesvarbu...“ - retoriškai klausė V. Tamošiūnas.

Atkasta atraminė buvusių kapinių sienutė, sumūryta iš raudonų plytų, taip pat bus eksponuojama.

Kai kurios skulptūros perkeltos į kitas vietas.

Visame parke dūzgia technika.

Formuojamas kvapų sodelio landšaftas.

Iš projekto išbraukta krepšinio aikštelė ir renginių terasa.

UAB „Plungės lagūna“ atstovas, Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukcijos projekto vadovas Žydrūnas Vilnius tikisi, kad pažadas atnaujinti erdvę Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimui bus ištesėtas.

Kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas mano, kad rekonstrukcijos metu buvo galima daugiau senųjų kapinių reliktų iškelti ir eksponuoti atnaujintame parke.

Jurgos PETRONYTĖS nuotr.