Klaipėdos švyturio renesansą lydi baimė

Uostamiesčio gyventojų ir jo svečių laukia neeilinis įvykis: pagaliau žengtas itin svarbus žingsnis siekiant visuomenei atverti Pirmojoje Melnragėje stūksantį Klaipėdos švyturį, nuo kurio atsiveria unikali uosto vartų panorama.

Objektą valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) jau parengė itin kokybišku įvardijamą švyturio remonto techninį projektą bei neseniai paskelbė apie 140 tūkst. eurų vertės rangos darbų konkursą, tad sutvarkytas navigacinis statinys duris atverti galėtų kitais metais

.Tačiau gražios svajos gali sudužti į tarpinstitucinių interesų akmenis: prasidėjo švyturio įtraukimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (KVR) procedūra, kuri sujauks ir pabrangins darbus. Be to, itin skeptiškai dėl švyturio pritaikymo smalsuolių lankymui (kaip Nidoje) nusiteikusios šalia jo įsikūrusios valstybinės įmonės.

Išjudino ledus

Nors Klaipėdos švyturys turistiniais tikslais neretai pristatomas kaip seniausias Lietuvoje, realybė yra kiek kitokia: dabartinis per 42 m aukščio bokštas pastatytas 1952 m. Tiesa, manoma, kad jis suręstas ne kur kitur, o ant 1796-1945 m. stovėjusio švyturio pamatų.

Įdomu tai, kad dabartiniame švyturyje yra sumontuotas analogiškas Frenelio lęšis, kokį turėjo garsiosios Gyvačių salos Ukrainoje švyturys. Melnragėje esantis dabar jo nebenaudoja, viduje įmontuotas LED šviesos šaltinis.

Nidos švyturio perdavimas Neringos savivaldybei ir jo įveiklinimas, atvėrimas turistams yra tikra sėkmės istorija, o į klaipėdietį patekti galima tik ypatingomis progomis: rugpjūčio 19-ąją organizuojamą Tarptautinę švyturių dieną.

Maža to, beveik vienu metu statyti Nidos ir Klaipėdos švyturiai skiriasi ir paveldosaugininkų požiūriu į juos: neringiškis - saugomas valstybės, o Klaipėdos - ne.

Atsižvelgdama į tokią situaciją, LTSA užsakė dokumentus, kurie ruošti objektui, nesančiam KVR. Už 8,5 tūkst. eurų kompetentingų specialistų komanda (UAB „Synergy Solutions“) neseniai parengė 97 p. apimties švyturio remonto techninį projektą.

Šį mėnesį paskelbtas ir darbų rangos konkursas. Skaičiuojamoji sąmata - apie 140 tūkst. Susisiekimo ministerijos (SM) skirtų eurų, tačiau ši suma gali keistis paaiškėjus konkurso laimėtojų pasiūlymui.

Anot LTSA direktoriaus Geniaus Lukošiaus, remontuojant švyturį bus siekiama dviejų tikslų.

„Ekspertizė parodė, kad statinys - arti avarinės būklės: bokšto viduje byra tinko gabalai, kai kur - įtrūkusios sienos, pro kupolo stogą laša vanduo ir t. t. Todėl pirmiausia mes privalėjome pasirūpinti savo objektu.

O kitas tikslas ir motyvas - pritaikyti švyturį saugiam žmonių lankymui. Kaip tai atrodys, kokia bus tvarka, paaiškės ateityje, tai spręs SM, nes Klaipėdos švyturys - ne Nidos: jis yra valstybinio jūrų uosto žemėje, visiškai šalia strateginių objektų, gana nepatogioje vietoje.

Taigi, mūsų darbas - suremontuoti švyturį, o jo pritaikymo reikalai bus sprendžiami atskirai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Lukošius.

Dar pernai gruodį Klaipėdos miesto taryba balsų dauguma priėmė teisiškai jokios galios neturintį, bet politiškai svarbų sprendimą sutikti savo žinion perimti švyturį (tiesa, niekas to ir nesiūlė).

Taip pat kreiptasi į Vyriausybę dėl procedūrų organizavimo siekiant, kad Klaipėdos švyturys būtų atvertas visuomenei ištisus metus. 2021-aisiais savo nuomonę išreiškė ir apie 300 merijos organizuotoje viešojoje apklausoje dalyvavusių klaipėdiečių: absoliuti dauguma pageidautų, kad objektas būtų atviras lankytojams.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad Savivaldybės noras perimti švyturį savo žinion ir atverti jį visuomenei niekur nedingo, bei vylėsi, jog vykstantys procesai nepakenks šiam tikslui.

„Reikės tarpinstitucinio geranoriškumo, kad nebūtų nesantaikos vienoje iš grandžių. Tai liečia ir paveldosaugą: nesinorėtų, kad suteikta teisinė apsauga švyturiui taptų kliūtimi jį sutvarkyti. Kitas dalykas: esama įvairiausių baimių dėl saugumo. Būtų apmaudu, jei derinimų procesai užsitęstų iki begalybės“, - komentavo jis.

IDĖJA. Originalus ir ilgus metus žybsėdamas laivams kelią į Klaipėdos uostą rodęs Frenelio lęšis - išmontuotas. Siūloma jį grąžinti į pirminę vietą, o LED šviesos šaltinius perkelti į lauką.

Paveldosaugos korta

Remdamiesi UAB „Synergy Solutions“ parengtu techniniu projektu, rangovai turės atlikti nemažai darbų: atnaujinti vidaus ir lauko laiptus, įrengti specialias apsaugas lipant jais, sutvarkyti įtrūkusias bokšto sienas, nekeisdami spalvinės gamos perdažyti fasadą, restauruoti bokšto „kepurės“ stogą, sustiprinti tam tikras konstrukcijas, įrengti žaibosaugą, bus pritvirtinta ir daili metalinė vėtrungė bei kt.

Anot VILNIUS TECH lektoriaus, inžinieriaus bei švyturių entuziasto Tomo Jačionio, jį maloniai nustebino techninio projekto kokybė bei itin profesionalus, kruopštus darbas vertinant švyturio defektus.

„Ekspertizė - labai aukšto lygio. Įvertinkime tai, kad objektas - aukštas, jis stovi specifinėje, nuolat stiprių vėjų košiamoje vietoje, todėl atlikti specialius išmatavimus, įvertinimus nebuvo lengva.

Pamačiau, kad naudota itin moderni įranga, atlikti net pastato betono tyrimai, pasiūlytos novatoriškos priemonės defektams panaikinti: pavyzdžiui, įtrūkusias vietas užpildyti specialiu stiklo pluoštu.

Po remonto Klaipėdos švyturys atrodys geriau nei Nidos. Žinoma, svarbu, kad rangovai paisytų techninio projekto reikalavimų, o darbus geranoriškai prižiūrėtų paveldosaugininkas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Jačionis.

Šioje vietoje aiškėja tikras biurokratinis kazusas: techninis projektas ruoštas nepaveldosauginiam objektui, darbai (tikimasi, jie prasidės kitų metų vasarį) vyks be paveldosaugininkų priežiūros, nes ji neprivaloma. Tačiau kaip tik šių procesų metu Vilniuje vyksta švyturio pastatų komplekso įtraukimo į KVR procedūra.

Šių metų vasarą dėl šio objekto jau posėdžiavo Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, tačiau klausimą atidėjo, nes bylą ruošusio Kultūros paveldo centro atstovai esą nekokybiškai parengė medžiagą.

„Nutarta svarstyti klausimą pakartotinai, patikslinus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą pagal pastabas. Trūko inžinerinės įrangos aprašymo, kitos informacijos“, - „Vakarų ekspresui“ paaiškino minėtos tarybos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas.

Kitaip tariant, jau prasidėjus švyturio tvarkybos darbams jis gali būti įtrauktas į KVR, ir tada situacija taptų komplikuota.

„Faktiškai reikėtų stabdyti darbus, nes objektas jau turėtų teisinę apsaugą, būtų aprašytos jo vertingosios savybės, tai, ko negalima liesti, kas turi būti išsaugota ir pan.

Be to, darbams nebegalėtų vadovauti specialistas, neturintis atitinkamos kvalifikacijos: tektų samdyti naują, Kultūros paveldo departamento atestuotą žmogų“, - detales paaiškino Klaipėdos paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Pasirodo, šį scenarijų jau numatė LTSA: pasak G. Lukošiaus, pagal techninį projektą galimai valstybinę apsaugą gausiantys inžineriniai, technologiniai įrenginiai specialiai bus neliečiami.

„Kai švyturys taps paveldosauginiu, reikės pakoreguoti techninį projektą, samdyti naują specialistą, o tai kainuos papildomus pinigus. Tikimės, kad SM juos skirs. Taip pat viliamės, kad darbai nesustos ilgam, situacijos nekomplikuos“, - svarstė jis.

Anot T. Jačionio, vertingiausi švyturio komplekse yra keli unikalūs ir paveldosaugininkų dėmesio nusipelnę elementai.

„Ant švyturininko namo šlaitinio stogo yra įrengta tokia plokščia aikštelė radijo antenomis. O pačiame švyturyje - Frenelio lęšis, jo sukimosi, valdymo mechanizmai. Tas lęšis dabar demontuotas, jo vietoje - LED šviesos šaltinis.

Mano galva, reikėtų padaryti, kaip Nidoje: originalųjį lęšį grąžinti į pirminę vietą, o LED lempas perkelti į išorę“, - siūlė jis.

SAUGIAU. Suradus rangovą bus atliekami švyturio tvarkybos darbai. Specialias apsaugas turės ir žmonėms užlipti skirtų 300 laiptelių serpantinas.

Baimės akys

Net ir suderinus procedūras su paveldosauga ir sėkmingai baigus apie 10 mėn. numatytą remontą neaišku, ar naujai sutvarkytas objektas atvers duris dažniau nei kartą per metus.

„Vakarų ekspresui“ atsiųstame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako komentare teigiama, kad šiandienos geopolitinių įvykių kontekste ypač svarbu įvertinti uosto saugai keliamus itin aukštus reikalavimus.

„Dėl Klaipėdos švyturio atvėrimo visuomenei mes tikrai nesame prieš, tačiau visų pirma turi būti užtikrintas visų jame besilankančiųjų ir objektų, kurie yra šalia, saugumas.

Šalia švyturio yra įsikūrusi strateginė, pavojingas medžiagas kraunanti ir specialų apsaugos statusą turinti bendrovė. Švyturys stovi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, tačiau švyturį bei žemę aplink jį valdo LTSA“, - teigė jis.

Švyturio kaimynystėje įsikūrusios AB „Klaipėdos nafta“ (KN) atstovų teigimu, šio navigacinio objekto atvėrimo visuomenei klausimu įmonė turi tvirtą ir aiškią poziciją - saugumas yra prioritetas.

„Klaipėdos švyturys yra į Lietuvos Respublikos pavojingųjų objektų sąrašą įtrauktų objektų - KN valdomo Klaipėdos naftos terminalo - gretimybėse. Šis terminalas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, kuriame kraunami ir saugomi įvairūs naftos produktai, žaliavinė nafta ar naftos chemijos produktai bei užtikrinamas naftos produktų importas į šalį.

Be šio objekto, švyturio prieigose yra ir KN valdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis“, - „Vakarų ekspresui“ paaiškino minėtos bendrovės komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė.

Įvertinant visas šias aplinkybes, anot jos, visuomeninės veiklos švyturyje ar aplink jį gali kelti grėsmę tiek švyturio lankytojams, tiek ir objektams, šiuo atveju - terminalams.

„Dėl šios priežasties, norėdami atverti švyturį visuomenei, privalome prieš tai užtikrinti visų saugos priemonių, kurios leistų eliminuoti pavojus lankytojams bei KN naftos terminalo turto ir infrastruktūros saugumui, įgyvendinimą.

Primename, kad 2020 m. balandžio mėnesį KN susidūrė su saugos incidentu, kai į KNT teritoriją buvo įmestas potencialiai pavojingas objektas. Šis incidentas tirtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nustatyti ir sulaikyti įtariamieji.

KN vertinimu, padidinus lankytojų srautą prie įmonės teritorijos padidėtų tokių incidentų rizika“, - teigė O. Barkauskaitė.

Tokie argumentai neįtikino T. Jačionio, LTSA atstovų, Klaipėdos politikų: esą tas pats tūkstančius sirgalių talpinantis centrinis Klaipėdos futbolo stadionas yra visiškai šalia KN teritorijos, tačiau rungtynės vyksta.

„Net Ignalinos atominę elektrinę buvo galima lankyti su lydinčiu asmeniu, rengiamos ekskursijos ir dabar. Ko bijoma? Kad nufotografuos iš švyturio kažką? Absurdas. Šiais laikais yra palydovinės nuotraukos, dronai, tad norint fiksuoti naftininkų veiklą galima apsieiti ir be kopimo į švyturį“, - savo mintimis dalijosi T. Jačionis.

BAIMĖ. Švyturio kaimynystėje įsikūrusi Lietuvos strateginė įmonė „Klaipėdos nafta“, todėl kyla abejonių, ar šis navigacinis objektas gali būti naudojamas turizmui.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder