Klaipėdos švyturiui prašo valstybės apsaugos

Šią savaitę pajūrio švyturių istorija besidomintis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) lektorius, inžinierius Tomas Jačionis raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą siūlydamas svarstyti galimybę Klaipėdos švyturio statinių kompleksą įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (KVR) bei nustatyti jo vertingąsias inžinerines savybes.

„Buvau labai nustebęs, kai sužinojau, kad šis kone svarbiausias Lietuvoje švyturys net nėra saugomas valstybės, nepripažintas kultūros paveldo vertybe. Tokia situacija tikrai mažų mažiausiai keista. Gavęs valstybinę apsaugą šis objektas jau turėtų kitokį statusą, privalėtų būti saugomas, viešai prieinamas visuomenei. Tokiu būdu galbūt ir Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų naudoti stipresnius argumentus, prašydama valstybės perduoti švyturį municipaliteto žinion“, - „Vakarų ekspresui“ sakė inžinierius.

Savo ruožtu uostamiesčio Taryba dar birželio mėnesį buvo svarsčiusi švyturio perėmimo Savivaldybės nuosavybėn klausimą, tačiau jį atidėjo.

Įžvelgia prasmę

Pirmasis uostamiesčio švyturys buvo pastatytas dar 1684 m., ir tai buvo pirmasis žinomas švyturys dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Antrasis, vadinamasis šachmatinis, statytas 1796 m. ir susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metu iš miesto atsitraukiančių vokiečių 1945 m.

Dabartinis švyturys iškilo jau pokariu, 1952 m. (šviesti pradėjo po metų).

Anot T. Jačionio, nepaisant fakto, jog šis navigacinis objektas - sovietmečio laikų, jis nepelnytai paliktas KVR paraštėse.

„Atsižvelgiant į Klaipėdos švyturio autentiškos inžinerinės įrangos būklę ir pastaruoju metu sparčiai kintančią jos komplektaciją, siekiant išsaugoti švyturio pastatų komplekso vientisumą ir pastatuose sumontuotą autentišką švyturio komplekso inžinerinę įrangą, prašau išsamiai įvertinti Klaipėdos švyturio pastatų komplekso istorinę vertę ir, esant pagrindui, įtraukti Klaipėdos švyturio pastatų kompleksą, teritoriją ir išlikusios inžinerinės įrangos vertingąsias savybes į KVR“, - teigiama VILNIUS TECH lektoriaus rašte.

„Vakarų ekspresui“ T. Jačionis teigė, jog Lietuvos transporto saugos administracijos valdomas uostamiesčio švyturys turi atlikti ir visuomeninę funkciją, būti lankomu turistiniu objektu.

„Pripažinus jį kultūros vertybe būtų sukurtas teisinis saugiklis, kuris garantuotų švyturio apsaugą, jo negalima būtų nugriauti, saugoma būtų ir teritorija aplink objektą su švyturininko namu. Kadangi greta yra įsikūręs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, naftos krovos kompanija, mes nežinome, kokie gali būti priimti sprendimai ateityje. Švyturys ir dabar nėra atviras žmonių lankymui, teritorija užtverta, o kultūros vertybės statusas jau suteiktų teisines galimybes jį lankyti“, - svarstė T. Jačionis.

Skepsio gaidelė

Žymus Lietuvos farologas, knygą apie Lietuvos švyturių istoriją parašęs Aidas Jurkštas gana atsargiai vertino galimybes įtraukti Klaipėdos švyturį į KVR.

"Ir Nidos dabartinis švyturys yra statytas sovietmečiu, bet jis turi teisinę apsaugą, yra pripažintas kultūros vertybe. Mat situacija - kitokia: šalia yra autentiški, prieškariniai žibalo rūsys su įranga, laiptai, švyturininko namas, arklidės, techninis pastatas, archeologai nustatė ir tikslią senojo švyturio vietą.

O Klaipėdos švyturio atvejis - išskirtinis: kai jį statė sovietmečiu, visą teritoriją tiesiog išardė. Buvo iškasta 7-8 metrų gylio duobė, pripilta betono. Rado seną šulinį su jame buvusiais sprogmenimis, tad jį užpylė. Kaip ir autentiškus, varinius vamzdžius. Kitaip tariant - toje vietoje nebėra nieko autentiško, prieškarinio„, - “Vakarų ekspresui" sakė jis.

„Žinoma, aš už tai, kad Klaipėdos švyturys būtų atviras visuomenei ir ne vieną dieną per metus, kaip yra dabar organizuojant Pasaulinę švyturių dieną. Tačiau labai abejoju, ar dabartinis objektas turi tokius elementus, vertingąsias savybes, kurios būtų pripažintos paveldosauginėmis. Na, bet spręs ekspertai, jei nagrinės šį klausimą“, - teigė jis.

Bandys dar kartą

Be kita ko, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar šių metų birželio mėnesį į posėdžių darbotvarkę buvo įtraukusi klausimą dėl uostamiesčio švyturio perėmimo patikėjimo teise iš valstybės. Klausimas atidėtas, nes nuspręsta pirmiau organizuoti miestiečių apklausą šiuo klausimu.

Ji įvyko rugpjūčio 17-spalio 3 d. Į klausimą, „Ar pritariate, kad Klaipėdos švyturys (Burių g. 9) būtų atvertas visuomenei ištisus metus?“, iš 311 joje dalyvavusių klaipėdiečių teigiamai pasisakė absoliuti dauguma: 306 miestiečiai.

Dienraščio žiniomis, dar kartą sprendimo projektas dėl švyturio perėmimo Taryboje bus svarstomas šių metų gruodį vyksiančio posėdžio metu. Jei politikai pasisakys už objekto perėmimą, tuomet būtų oficialiai kreipiamasi į Susisiekimo ministeriją, kuriai ir priklauso švyturys.