Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos mokiniai kūrė japoniškus haiku

Pirmuoju šio projekto etapo metu gimnazistai per lietuvių ir literatūros pamokas buvo supažindinami su unikalia japonų kultūra, kuri dėl lokalios savo geografinės padėties ilgus amžius nebuvo paliesta vakarietiškos civilizacijos ir dėl to išsaugojo savo tradicinę kultūrą. Mokiniai sužinojo apie japonų literatūros istoriją, apie haiku atsiradimo priežastis.

Vienas ryškiausių klasikinių haiku meistrų laikomas Macou Bašio (1644-1694), kuris ir įtvirtino lakonišką haiku struktūrą. Kadangi haiku taupus ir mažas žanras, poetams reikia labai tiksliai atrinkti žodžius, kurie kuo subtiliau perteiktų gamtos ir subjekto būsenų dermę.

Haiku – tai iš Japonijos kilęs tradicinis eilėraščio žanras. Griežtos eilėdaros haiku sudaro vos trys eilutės. Pirmąją eilėraščio eilutę sudaro penki skiemenys, antrąją – septyni skiemenys, o trečiąją – penki (5-7-5). Dažniausiai pirmosiose dvejose eilutėse perteikiamas gamtinis vaizdinys, o trečioji eilutė išskleidžia lyrinio subjekto būseną.

Šis poezijos kūrimo būdas tiesiogiai siejasi su matematikos mokslu. Kaip žinia, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijoje nuo rugsėjo mėnesio diegiamas STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) integralusis ugdymas, todėl projekto organizatorius džiaugiasi, jog humanitariniai mokslai bei literatūros menas gali tiesiogiai prisidėti prie STEAM ugdymo plėtotės gimnazijoje.

„Haiku Japonijoje yra ne tik poezija, bet ji ir reklaminė žinutė, pagal šį žanrą sukuriami netgi restorano meniu. Haiku kasmet sukuriama keli milijonai, organizuojami nacionaliniai haiku konkursai.

Lietuvoje taip pat yra tradicinių haiku konkursų, vienas žymiausių Klaipėdoje yra Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus kasmetinis haiku konkursas.

Džiaugiamės, kad mokiniai šiemet galėjo susipažinti su šiuo žanru ir netgi patys kurti savo haiku,“ – sakė projekto organizatorius Mindaugas Urbonas.

Mokiniai turėjo tris temas. Vienas haiku skirtas Klaipėdai ir jūrai, kitas – žiedams ir žydėjimui, o trečias – Kaunui. Šiemet Kaunas yra Europos kultūros sostinė, todėl  Kauno švietimo inovacijų centras organizuoja haiku konkursą, skirtą Kaunui.

Mokiniai stengėsi laikydamiesi klasikinės haiku struktūros perteikti skirtas temas. Šiomis dienomis Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijoje vyksta geriausių haiku paroda, kurią apipavidalino dailės mokytoja metodininkė Agnė Gedaminskienė.

Štai vieni geriausių sukurtų haiku, kuriuose mokiniai išreiškė ne tik jiems skirtas temas, bet ir tai, kuo šiomis dienomis mes gyvenime. Kai kuriuose haiku mokiniai išreiškia savo vienatvę dėl technologijų atskirties, kiti – dėl karo grėsmės, dar vieni – džiaugiasi atbundančia gamta ir ieško tinkamų žodžių, išreikšti gyvenimo džiaugsmui.

Nuvyto gėlė,

Krito su visa jėga.

Mes kartu kritom.

Vilius G., 1c.

Krintantis žiedas

Žvirbliui kartą pasakė

Paprašyk lietaus.

Kamilė B., 1c.

Žiedas kaip žmogus

Yra unikaliausias,

Bet to nemato.

Eglė B., 1a.

Skruzdėlių mažų

Žemė pilna iki krašto.

Žiedlapių lietus.

Danielius U., 1c.

Ir vėl vakaras

Vėl dingo internetas

Kalbuos su savimi

Milana Č., 1d.

Bet yra spalva

Vienišumui parodyti –

Vakaro lietus.

Milena V., 3c.

Į dieną einam

Eilinį rytą taikų,

Nors broliai kare.

Gvidas L., 3.

Mindaugas Urbonas