Klaipėdos zoologijos sodas: žoliaėdžiai yra „gyvas šaldytuvas“ plėšrūnams

Sukrėtimą Klaipėdos zoologijos sode rugpjūčio pradžioje patyrusi vilniečių šeima pranešė žiniasklaidai, kad jiems vaikštinėjant po zoologijos sodą, į suaugusių antilopių aptvarą buvo įleistas naujagimis su mama ir didelės antilopės subadė mažylį.

Anot lankytojų, naujagimiui buvo išsuktas sprandas ir kojos, jis gulėjo krūpčiodamas, o sodo darbuotojai nieko nedarė.

„Šį siaubingą įvykį stebėjo ir mažų vaikų grupė su tėvais bei nėščios moterys. Lankytojai ėmė prašyti darbuotojų patraukti sužeistą gyvūną iš narvo ir lankytojų akių, nes vaizdas kėlė siaubą, tačiau į prašymus buvo sureaguota tik po maždaug pusvalandžio.

Sužeistas gyvūnas buvo įmestas į garažą ir paliktas likimo valiai. Kadangi buvo sekmadienis, veterinaro darbo vietoje nebuvo, todėl jokia pagalba sužeistam gyvūnui nebuvo suteikta", - pasakojo žiniasklaidai vilnietė Viktorija.

Siekia uždaryti

Tai nėra pirmas lankytojų skundas Klaipėdos zoologijos sodu. Žmonės periodiškai praneša, kad, jų nuomone, gyvūnai laikomi blogomis sąlygomis, neprižiūrėti.

Šiuo metu internete plinta Seimui adresuota peticija, kuria išreiškiamas pasirašiusiųjų noras uždaryti Klaipėdos zoologijos sodą.

„Žiaurus elgesys su gyvūnais besitęsiantis keletą metų. Gyvūnai kankinami, maitinami BATONU, vasarą vandens tušti bliūdai arba surūgęs.

Tai liūdniausia ir baisiausia vieta, kur teko lankytis. Baisu, baisi aplinka, gyvūnų kankinimo gardai baisūs.

Neikit, nepalaikykit, nemokėkite pinigų ir neveskite vaikų, visur dilgėlės, apgriaužtų prašvinkusių mėsų kaulai mėtosi, gyvūnai neturi erdvės. 

Maži liūtukai atimti nuo mamos, kad ponai susimokėję galėtų juos glostyti ir fotografuotis. Neturėtų būti tokios vietos, tai baisus gyvūnų kankinimas", - rašo peticiją pateikusi Ema Eigirdaitė.

Peticiją jau pasirašė daugiau kaip 18,5 tūkst. žmonių, o parašus dar ketinama rinkti iki gruodžio. Iniciatyvą palaikantys žmonės paaukojo 1 100 Eur.

Ta pati E. Eigirdaitė „Facebooke“ sukūrė privačią grupę „Gyvūnų kalėjimas“, į kurią užsiregistravo 1,9 tūkst. žmonių. Grupėje pranešama, kad rugsėjo 7 d. 15 val. prie Klaipėdos zoologijos sodo planuojamas piketas dėl jo uždarymo. Susisiekti su iniciatyvos organizatore nepavyko.

Nieko nebijo

Klaipėdos zoologijos sodo direktorius E. Legeckas „Vakarų ekspresui“ sakė apie jokius piketus negirdėjęs ir girdėti nenorįs.

„Ne jie zoologijos sodą atidarė, ne jie ir uždarys. Kol aš gyvas - tol Klaipėdos zoologijos sodas bus. Visų zoologijos sodams taikomų reikalavimų ir taisyklių mes paisome.

Lietuvoje veikia 17 komisijų, kurios mus nuolat tikrina, kartais net po 3 kartus per savaitę", - sakė pašnekovas.

Klaipėdos rajone, Jonušų kaime, Klaipėdos zoologijos sodas veikia 20 metų ir dirba tik šiltuoju metų laiku.

Pasak E. Legecko, 6 hektarų plote šiuo metu gyvena apie 200 žinduolių ir paukščių, kurie gali gyventi Lietuvos klimatinėmis sąlygomis.

Klaipėdos zoologijos sodo išskirtinumas, anot E. Legecko, yra gausi plėšriųjų gyvūnų kolekcija, kokios neturi nei Latvijos, nei Estijos zoologijos sodai. „Turime liūtų, tigrų, leopardų, pumų, lūšių...“ - vardijo pašnekovas.

Toks pats gyvūnų skaičius, anot direktoriaus, laikosi daug metų.

„Kai kuriais gyvūnais keičiamės, dovanojame kitiems zoologijos sodams.

Žoliaėdžių gyvūnų prieauglį, ožkas, lamas ir kt. sušeriame plėšriems gyvūnams. Tai yra mūsų gyvas šaldytuvas.

Kadangi zoologijos sodas gyvuoja jau 20 metų, natūralu, kad kai kurie gyvūnai krinta", - sakė E. Legeckas.

Kam šuniui didelė būda?

Anot pašnekovo, žmonių pasibaisėjimas įvykiu, nutikusiu antilopių aptvare, ar reikalavimas uždaryti zoologijos sodą rodo jų neišmanymą ir bukumą.

„Jeigu zoologijos sodo nebūtų, vaikai jau nežinotų net kaip kiaulė atrodo. Zoologijos sodo tikslas yra edukuoti visuomenę. 

Gyvūnai iš zoologijos sodo niekada nepaleidžiami į laisvę, nes paleisti tiesiog neišgyventų. Zoologijos sode jie gimsta ir auga karta iš kartos, tačiau jų elgsena išlieka natūrali, kaip gamtoje.

Todėl „incidentų“, koks įvyko tarp antilopių, neišvengsime. Tiesiog patinai pašalina jauniklius, kurie nepatinka ar trukdo poruotis su patele. 

Atskirti jauniklio mes negalime, nes antilopės yra gyvūnai, kurie gyvena bandomis, jeigu atskirsime, į bandą jų jau nepriims", - aiškino E. Legeckas.

Neišmanymu pašnekovas vadina ir kalbas apie gyvūnų gerovę ir kai kurias naujas taisykles, taikomas zoologijos sodams.

„Gyvūnui jokio skirtumo, ar 4 ar 5 kvadratinių metrų aptvare jis gyvens. Žiemą iš viso yra absurdas laikyti gyvūną didelėse erdvėse, nes jam reikia mažos, jaukios ir šiltos patalpos.

Žmonės apie gyvūnų gerovę mąsto iš savo perspektyvos. Kam šuniui didelė būda? Jis balių juk nekelia. Man juoką kelia, kai vyras pasakoja, kad pastatė namą šunims, ar kai žmonės savo augintinius vadina vaikais. Kaip jis tada savo vaikus vadina?

Žmogus turi būti žmogaus vietoje, šuo - šuns, katė - katės.

O jeigu jau aiškinama, kad zoologijos sodų neturėtų būti ir visus gyvūnus reikia į laisvę paleisti, tai taip pat ir šunis, kates reikėtų uždrausti laikyti", - dėstė savo poziciją Klaipėdos zoologijos sodo direktorius.

Pašnekovas davė suprasti, kad pokyčių ar atnaujinimų Klaipėdos zoologijos sode kažin ar bus.

„Sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Ir dabar, po žiniasklaidos dėmesio dėl antilopių, gavome pasiūlymų iš kitų zoologijos sodų įsigyti įvairių gyvūnų, bet stengiamės dirbti pagal galimybes“, - sakė „Vakarų ekspresui“ E. Legeckas.

Nepriežiūros neįžvelgė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė patvirtino, kad buvo gautas pranešimas dėl gyvūnų gerovės Klaipėdos zoologijos sode.

„Inspektoriai po to apsilankė Klaipėdos zoologijos sode, tačiau neįžvelgė aplaidžios priežiūros požymių.

Gyvūnai yra pamaitinti, sąlygos jiems gyventi atitinka zoologijos sodams taikomas taisykles. Įvykis, nutikęs antilopių garde, buvo pirmas šioje žinduolių grupėje.

Zoologijos sodo darbuotojai negalėjo jo numatyti. Lįsti į agresyviai nusiteikusių gyvūnų aptvarą jiems draudžia darbo saugos instrukcijos. 

Tad Klaipėdos zoologijos sodui tik rekomenduota atidžiau stebėti gyvūnus ir pagal galimybę atskirti jauniklius", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Gyvūnų gerovė - svarbiausia

Kaune veikiančio Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė nenorėjo komentuoti nutikimo Klaipėdos zoologijos sode ir jo veiklos, tepasakė, kad „taip neturi būti“.

Prieš metus po rekonstrukcijos atidaryto sodo vadovės įsitikinimu, gyvūnų gerovė yra svarbiausias dalykas zoologijos sode.

"Dėl jos Lietuvos zoologijos sodas buvo iš esmės rekonstruotas, kad sąlygos jame atitiktų naujas taisykles. Aptvaro dydis labai svarbus, nes zoologijos sode gyvenantis gyvūnas privalo turėti sąlygas realizuoti savo prigimtį.

Jeigu jis šliaužiantis, tai turi turėti kur šliaužti, jei kasa urvus, turi turėti tam erdvės. Taip pat gyvūnams privaloma sudaryti galimybę pasislėpti nuo žmonių akių, jeigu jie to nori", - dėstė G. Stankevičė.

Lietuvos zoologijos sode, anot pašnekovės, buvo perpus sumažintas gyvūnų skaičius ir padidintos erdvės laikomiems gyvūnams.

„Žinoma, yra ir minusų. Kartais žmonės skundžiasi, kad nemato gyvūnų, nes jie slepiasi, tačiau Lietuvos zoologijos sodas dabar atitinka ne tik Lietuvoje nustatytas taisykles, bet ir yra vidutinio lygio sodas pagal Europos ir Azijos kriterijus“, - sakė pašnekovė.

Lietuvos zoologijos sodo vadovė teigė, kad šios institucijos misija yra ne tik edukacija, bet ir nykstančių gyvūnų išsaugojimas.

„Mūsų sodo pastangomis Lietuvoje buvo atkurta balinių vėžlių populiacija, išsaugotas varliagyvis raudonpilvė kūmutė, šiuo metu įgyvendinamas nykstančio paukščio žalvarnio, mažo, bet labai reikšmingo padarėlio auksavabalio išsaugojimo projektai“, - pasakojo G. Stankevičė.

Lietuvos zoologijos sodas, anot pašnekovės, didžiuojasi išskirtinėmis roplių, paukščių kolekcijomis ir turi naujų gyvūnų. 

„Neseniai mūsų sode apsigyveno tinginys, skruzdėda, kuzimanzės, damanas“, - vardijo Lietuvos zoologijos sodo naujokus pašnekovė.