Jai pačiai ligos diagnozės teko ieškoti kone 8-erius metus. Tik šį pavasarį moteris pagaliau sužinojo, kad serga lėtine Laimo liga, kurios gydymas be proto brangus, nes pagalbos reikia kreiptis į užsienio medikus. Pasak jos, Lietuvoje lėtinę Laimo ligą vis dar gydo kaip ir paprastą Laimo ligą - antibiotikų kursu, kuris, deja, nepadeda.
Beje, netrukus 39-ąjį gimtadienį švęsianti Jūratė prisimena tik vienintelį faktą, kada jai buvo įsisiurbusi erkė. Tuomet jai buvo maždaug 5-6 metukai...
Sveikata pašlijo netikėtai
Jūratė visą jaunystę buvo energinga, pilna jėgų, baigė krepšinio mokyklą, dirbo trijose darbovietėse ir nesiskundė gyvenimu.
Deja, prieš 7-8 metus ją netikėtai pradėjo kamuoti pakilusi temperatūra, nuovargis, silpnumas, nuotaikų kaita, nerimo atakos, iš niekur atsirandantis nepaaiškinamas pyktis, vis sunkiau sekėsi valdyti emocijas. Taip pat pradėjo varginti sąnarių, galvos, nugaros, raumenų skausmai, apsiblausė akys, pradėjo šlubuoti inkstų veikla, ramybės nedavė ir daugiau visokių kitų keistų simptomų.
„Kreipiausi į gydytojus daug sykių. Deja, jokių ligų nerado. Pamažu simptomų daugėjo. Dažniausiai mane siųsdavo pas tam tikrus specialistus, kurie savoje srityje nieko nerasdavo. Sakydavo, jog čia man tikriausiai viskas “nuo nervų„ arba depresija, ir patardavo gydytis antidepresantais. Tą ir dariau. Tačiau nepadėjo“, - ligos paieškų pradžią prisiminė J. Deventinaitė.
Pamažu jai pradėjo reikštis ypač stiprūs migreniniai galvos skausmai.
„Tekdavo ir greitąją išsikviesti, kai jau atrodė jog iš skausmo mirsiu“, - pasakojo moteris.
Taip pat didėjo nuovargis, raumenų skausmai, rankų sąnarių skausmai, atsirado dažnesnės panikos atakos, širdies permušimai, pulsas pakildavo ramybės būsenoje iki 120 ar 148, atsirado miego sutrikimų, nemiga, ir daug visokių šalutinių negalavimų: pykinimas, veriantis staigus arba monotoniškas nugaros skausmas, nenoras valgyti, sunkios lyg akmuo kojos, dusulys.
Suprantama - visiškai nukrito ir darbingumas.
"Atsirado nenoras gyventi, nes kasdien jaučiausi lyg 100 metų senutė. Viską skaudėdavo, mausdavo, kūnas buvo lyg sustingęs. O dar ta beveik kasdien pakilusi temperatūra neleisdavo pakilti iš lovos žvaliai ir daryti kasdienius darbus, džiaugsmo nebeteikė net mylimiausias darbas - fotografavimas.
Išsigandau netekti mylimų klientų, nes jaučiau, jog jie mato mano stresą ir nerimą. Nors fotografuoti dievinu ir mėgstu bendrauti su žmonėmis, atrodė, kad pamažu praradau kalbos dovaną. Nebežinojau, kaip pakalbinti klientą, kaip pasakyti vieną ar kitą pastabą. Smegenis aptemdė tarytum rūkas. Kalba pasidarė nerišli. O juk anksčiau ir dramos būrelį lankiau, ir reklamose filmavausi, ir vakarėlius organizuodavau... Visa tai iš manęs atėmė liga", - apgailestavo J. Deventinaitė.
Ji sakė skaičiusi užsienio spaudoje ne vieną straipsnį, kuriuose rašoma, kad būna atvejų, kai po žmogaus savižudybės paaiškėja, jog jis sirgo lėtine Laimo liga, bet to nežinojo.
„Deja, ši liga, be kita ko, labai paveikia nervų sistemą“, - apgailestavo moteris.
Diagnozę sužinojo neseniai
Ir tik šį pavasarį viena gydytoja patarė Jūratei išsitirti dėl Laimo ligos. Įtarimai pasitvirtino - paaiškėjo, kad ji serga lėtine Laimo liga.
"Kad būtų galima tai nustatyti, reikėjo nuodugnių tyrimų, kuriuos daro tik JAV per kliniką Gdanske.
Tyrimo (Vibrant) kaina - per 1 100 eurų. Gydymas vaistais (SOT pav.) iš Graikijos viena ampulė dabar kainuoja apie 2 450 eurų (bandau ieškoti, gal rasiu šiek tiek pigiau). Jų man reikia daug, nes turiu ne tik 8 borelijų rūšis, bet ir begalę koinfekcijų bei EBV virusą.
Lietuvoje, deja, gydo tik doksiciklinu, kuris lėtinės Laimo ligos negydo. Tik užmigdo borelijos bakterijas ar kitas koinfekcijas", - pasakojo J. Deventinaitė.
Ne vieną antibiotikų kursą išgėrė ir ji, deja - jokio pagerėjimo. Išbandė ir įvairias detoksikacijos programas, bet stebuklas neįvyko.
„Kadangi lėtinė Laimo liga ilgus metus vešėjo, kad pasiekčiau remisiją, man reikalingas gydymas Lenkijoje, Gdanske (Centrum Medyczne Św. Łukasza), kad galėtų išsiaiškinti, kokios dar koinfekcijos lydi Laimo ligą. O jų yra nemažai ir jos gali pažeisti įvairius kūno organus. Kas, deja, ir įvyko. Šiuo metu jau turiu atsakymus, ir jie mane gąsdina...“ - atvira moteris.
Prašo pagalbos
J. Deventinaitė gyvena viena su savo mylimais augintiniais. O gydymui sumos reikia nemažos - tik vienas SOT kursas borelijoms ir koinfekcijoms kainuoja dešimtis tūkstančių.
Tad, nematydama kitos išeities, klaipėdietė socialiniuose tinkluose ryžosi kreiptis pagalbos ir prašyti žmonių padėti jai surinkti pinigų gydymui.
„Patikėkite, kreiptis pagalbos nebuvo lengva. Bet labai noriu vėl dirbti ir kurti kaip kažkada seniau - su didžiausia meile, užsidegimu ir su kalnu jėgų. Pavargau jaustis blogai, pavargau skųstis artimiesiems“, - atvira pašnekovė.
Ji džiaugiasi, kad per Rimanto Kaukėno paramos fondą jau yra surinkta šiek tiek pinigų jos gydymui, tad artėjančias šventes pasitinka viltingai.
„Visada tikėjau, kad Lietuvoje yra gerų žmonių, bet kad tiek daug - nesitikėjau. Kiekvienas paaukotas euras mane įkvepia ne tik pačiai gydytis, bet ir padėti kitiems žmonėms, kurie susiduria su tokiomis pačiomis negandomis. Dažnai galvoju, kodėl ši liga duota būtent man. Galbūt dėl to, kad apie šiuos susirgimus šviesčiau kitus žmones Lietuvoje, nes informacijos apie lėtinę Laimo ligą labai trūksta“, - svarstė J. Deventinaitė ir ragino visus nežiūrėti pro pirštus į bet kokį negalavimą ir prašyti medikų išsamių tyrimų.
Laiku pastebėjus Laimo ligą jai išgydyti nereikia didelių investicijų. J. Deventinaitė priminė, kad pirminį testą šiai ligai nustatyti žmonės gali pasidaryti ir patys privačiai.
„O jei pastebėjote dėmelę ant kūno (eritemą), nedelsdami kreipkitės į gydytojus. Deja, ne visiems eritema atsiranda“, - dėstė pašnekovė.
Klaipėdietė sakė jau pažįstanti Lietuvoje kelis šimtus žmonių, kurie taip pat serga lėtine Laimo liga. O kiek yra tokių, kurie net neįtaria, kad ją turi...
„Yra labai daug baisių ligų, ne tik lėtinė Laimo liga. Bet kol kas pastarąją ligą bandoma nurašyti, lyg ji neegzistuotų. Atrodo - išgersi antibiotikų ir praeis. Deja - ne. Lėtinė Laimo liga tokia pat klastinga, kaip ir daugelis kitų baisių ligų. Ne veltui ją pasaulyje dažnai vadina ŽIV sese, nes ji taip pat labai paveikia imuninę sistemą ir sukelia daugybę negalavimų. Visą šią puokštę patyriau ir aš... Bet kad ir kaip būtų sunku, niekada negalima pasiduoti. Tai nuolat kartoju ir sau“, - minėjo J. Deventinaitė.
Pinigus galima aukoti Kaukėno paramos fondui:
Gavėjas: Rimanto Kaukėno paramos grupė Sąskaitos Nr.: LT147290099086499744 Paskirtis: „Jūratei Deventinaitei ligos gydymui“ SWIFT: INDULT2X
Taip pat skaitykite
