Klimato kaita: mokslininkai išsiaiškino, kada bus pasiekta negrįžtamumo riba ir planetą užklups karščiai

Amžinojo įšalo grėsmė

Amžinasis įšalas dengia maždaug 15% Šiaurės pusrutulio sausumos paviršiaus. Tūkstantmečius anglis buvo užrakinta sušalusioje žemėje ir nepateko į atmosferą anglies dvideginio pavidalu. Tačiau kylant pasaulinei temperatūrai amžinasis įšalas tirpsta, todėl mikrobai skaido ten sukauptą organinę medžiagą ir išmeta anglies dvideginį į atmosferą.

Šis procesas gali stipriai suintensyvinti klimato kaitą. Mokslininkai išsiaiškino, kada bus pasiekta negrįžtamumo riba, kai anglies emisijos iš amžinojo įšalo visam laikui viršys jos sugėrimą.

Tibeto kalnynas – unikalus poligonas

Tibeto kalnyne yra didžiausias anglies rezervuaras amžinajame įšale – vien viršutiniame 10 metrų sušalusio dirvožemio sluoksnyje yra apie 47 mlrd. tonų anglies. Ši teritorija dėl visuotinio atšilimo šyla maždaug 2,5 karto greičiau nei pasaulio vidurkis. Todėl Tibeto kalnynas yra puikus poligonas tirti temperatūros kilimo poveikį amžinojo įšalo ekosistemoms visame pasaulyje.

Trapus gamtos balansas

Problema slypi trapioje pusiausvyroje tarp dviejų konkuruojančių procesų:

Augalų klestėjimas: Esant nedideliam temperatūros kilimui, augalai iš pradžių veši ir per fotosintezę sugeria daugiau anglies dvideginio.

Mikrobų suaktyvėjimas: Tuo pat metu šiluma pagreitina mikrobų vykdomą skaidymą dirvožemyje, o tai grąžina anglį atgal į atmosferą.

Mokslininkai norėjo išsiaiškinti, esant kokiai temperatūrai ši trapi pusiausvyra bus pažeista ir kada anglies išskyrimas viršys jos sugėrimo lygį. Pasak tyrėjų, svarbus anglies emisijų veiksnys yra senovinė anglis, kuri amžinajame įšale išbuvo tūkstančius metų. Atitirpus dirvožemiui, ši anglis sukuria papildomas anglies dvideginio emisijas į atmosferą.

Eksperimento rezultatai ir ateities prognozės

Mokslininkai atliko specialų eksperimentą, kurio metu reguliavo amžinojo įšalo šildymo lygį, kad suprastų, kada anglies emisijos viršys jos kaupimąsi sušalusiame dirvožemyje. Tai leido sumodeliuoti ilgalaikes anglies sugėrimo ir išskyrimo tendencijas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kritinis klimato kaitos taškas bus pasiektas, kai pasaulinė temperatūra pakils 2–4 laipsniais Celsijaus. Tuomet augalai nepajėgs sugerti pakankamai anglies dvideginio iš atmosferos, o anglies emisijų lygis iš ištirpusio įšalo dirvožemio išaugs kartais. Tai bus susiję su padidėjusiu organinių medžiagų skaidymosi greičiu sušalusioje žemėje.

Tikimasi, kad pasaulinė temperatūra pakils 2,6 laipsnio jau iki XXI amžiaus pabaigos, jei nebus imtasi priemonių anglies emisijų lygiui sumažinti. Mokslininkų manymu, tuomet gali būti pasiekta negrįžtamumo riba, kai klimato jau nebebus įmanoma sugrąžinti į ankstesnę būseną.