Ko labiau pasiilgome: muziejų ar parduotuvių?

Mažėjant apribojimų teiravomės uostamiesčio gyventojų, ar juos tai džiugina, ar, priešingai, kelia baimę, ko jie labiausiai pasiilgo, ar bėgs pirmiausia į muziejus, ar į atsidariusias parduotuves.

Teisutis MATULEVIČIUS, verslininkas

Teisutis MATULEVIČIUS

Teisutis MATULEVIČIUS

Jeigu mes visi Klaipėdoje žinotume, kurias duris reikia atidaryti, atidarytume ir eitume. Bet juk nežinome, kurios durys užkrėstos, kurios - ne.

Vienareikšmiškai negaliu pasakyti, ar džiaugiuosi. Kai žmonės išeina į gatves, lankosi parduotuvėse, natūralu, kad širdis džiaugiasi, ypač pavasarį ir kai Velykos jau ant nosies. Žmonės nori ir drabužį pakeisti, moterys - nusipirkti naujų kvepalų. Tai gražu. Gerai, kai žmonės šypsosi, kai jie susitinka, bet norisi, kad Velykos ateitų pas visus į namus, kad būtų daugiau džiaugsmo. Užtat savaime kyla ir nerimas - ar mes tikrai elgiamės gerai?

Aš labai pasiilgau „Impulso“ ir teatro. Norisi paplaukioti, šeštadienį nueiti į Muzikinį teatrą. O daugiau mes viską turime - televiziją, knygų. Man per karantiną nebuvo užmauti žąslai - dirbu uoste, visą laiką einu į darbą, bet - kaip į mūšį.

Laura JUCHNEVIČ, bibliotekininkų atstovė

Laura JUCHNEVIČ

Laura JUCHNEVIČ

Visada seku Vyriausybės posėdžius ir spaudos konferencijas apie įvairius atlaisvinimus. Deja, klaipėdiečiai kaip buvo uždaryti, taip ir liko, o artėjant Velykoms situacija dar ir pablogėjo, patekome į „juodųjų“ savivaldybių sąrašą.

Džiaugiausi, kai buvo atlaisvintos žiedinės savivaldybės ir klaipėdiečiai galėjo ramiai nuvykti prie jūros Klaipėdos rajono teritorijoje, nebijodami tapti nusikaltėliais. Buvo sudėtinga situacija, kai Senojoje perkėloje nekėlė keltas, o Melnragėje būriuodavosi daugybė žmonių. Man labai trūko Senosios perkėlos. Iš jos keltis į kitą pusę patogiau, nes nereikia važiuoti, lipti į kalną.

Kai tik buvo galima, pirmiausia bėgau pas kirpėją ir kosmetologę. Jau norėjosi grožio procedūrų, susitvarkyti išvaizdą. Bet vis kirbėjo klaustukas, ar grožio specialistai testuojasi. Kai išgirdau, kad jie tai daro vangiai, buvo labai apmaudu.

Mes, bibliotekininkai, dirbome per visą karantiną. Skolinome leidinius, priiminėjome grąžinamus. Lauke net susidarydavo eilutės norinčiųjų užeiti ir pasiimti knygų. Ir šiuo metu situacija panaši: žmonių nei padaugėjo, nei pamažėjo.

Arvydas URBIS, visuomenininkas

Arvydas URBIS

Arvydas URBIS

Per tą karantiną labiausiai pasiilgau vaikų, kurie toli ir pas kuriuos dabar negaliu nuvykti. Vis labiau ir labiau norisi, kaip mano žmona sako, juos apkabinti.

O šiaip nesureikšminu nei karantino sugriežtinimo, nei atlaisvinimo. Dabar gal kiek lengviau, nes galima nueiti į ūkinių prekių parduotuvę ir nusipirkti to, ko reikia darbams namuose. Nors buvo galima ir prieš tai, tik šiek tiek sudėtingiau.

Turiu per daug darbo ir užsiėmimų, kad galvočiau, kaip jaučiuosi per karantiną. Mano gyvenimo tas atlaisvinimas beveik nepakeitė, neturiu dėl ko labai jaudintis. Žinoma, norisi, kad būtų saugu ir kad tai, kas dabar daroma, nepaskatintų trečiosios bangos. Noriu tikėti, kad vakcinacijos ir persirgimų mastas yra pakankami, jog būtų galima laukti pandemijos lūžio į mažėjimo pusę. Su šituo virusu jau teks gyventi visą likusią gyvenimo dalį, niekur nedingsi. O ar bus trečioji banga po tų atlaisvinimų, čia jau kaip Dievas duos.

Rasa KARALIENĖ, medicinos psichologė

Rasa KARALIENĖ

Rasa KARALIENĖ

Šiuo metu esu prie jūros, ten, kur ir noriu būti. Mano darbinė veikla aktyvi, tai stengiuosi kompensuoti buvimu gamtoje. Kadangi dirbu medicinos sistemoje, esu jau paskiepyta. Labiausiai pasiilgau bendravimo, nes su draugais palaikome tik nuotolinį ryšį. Filmai, knygos - viskas prieinama, trūksta žmogiško bendravimo. O daiktų, jeigu jų tikrai trūksta, gali nusipirkti ir internetu. Nesu iš tų žmonių, kuriems reikia pirkinių terapijos. Muziejų pasiilgau. Pirmiausia eisiu į tą muziejų, kuris arčiausiai namų, į Gintaro muziejų.

Remigijus DAILIDĖ, Smiltynės gyventojas

Remigijus DAILIDĖ

Remigijus DAILIDĖ

Manau, tuo, kad karantinas švelninamas, labiausiai turi džiaugtis verslininkai, vargšai, susisukę į ožio ragą, to laukė. Man, paprastam žmogeliui, didelio skirtumo nėra. Lietuviai mėgsta žiemą šiek tiek pasitapetuoti, pasiglaistyti, pasiremontuoti namuose. Tie darbai buvo šiek tiek apstoję, nes kai kuriose įmonėse sutriko tiekimas, tai kažko neatsiveža, tai kažko trūksta. Ta logistinė grandinėlė šiek tiek pasunkino gyvenimą.

Vieną dieną su žmona norėjome nuvažiuoti į Nidą. Gyvename Smiltynėje, buvome pripratę tai daryti, o dabar, deja, negali pravažiuoti per postą. Buvome pripratę vasarą nuvažiuoti pailsėti į Prancūziją, į Europą. Pernai, deja, nepavyko.

Kai tik atidarė parduotuves, dar šiek tiek bijojau. O šeštadienį po darbų žadu važiuoti. Per tuos du mėnesius susikaupė reikalų, jau ką nors pirksiu. Žmonai pavasariui turbūt reikės kokių nors drabužių. Jau ir Senoji perkėla atidaryta, galėsime persikelti ramiai į miesto centrą ir be mašinos. Tai džiaugsmas.

Marius JUNOKAS, gimęs ir užaugęs Klaipėdoje

Marius JUNOKAS

Marius JUNOKAS

Tas karantinas niekam nepatinka, bet yra taip, kaip yra, ką čia daugiau pasakysi. Suprantu Vyriausybę, niekas nenori daryti tų draudimų, bet jeigu jie daromi, matyt, yra dėl ko. Mano gyvenimo kredo - jeigu nieko negali pakeisti, tai kam dėl to jaudintis. Parduotuvės man neaktualu. Pasiilgau pabuvimo su gera kompanija, laukiu kelionių. Tikiuosi, kad padarys skiepų pasus, kad ateis mano eilė skiepytis, ir tada galėsiu laisvai keliauti. Žinoma, vykdysiu visus reikalavimus, kurie privalomi, kad būčiau pats saugus ir neužkrėsčiau kitų.

 

 

Sidebar placeholder