Karjeros pradžioje Annabella dirbo hercogo Beforto namuose Glosteršyre, Anglijoje, visai netoli karaliaus Čarlzo III užmiesčio rezidencijos. Ten ji dirbo ir virėja, ir aukle aristokratų šeimoje.
„Man buvo tik 21 metai ir aš labai nervinausi: maistą ruošiau labai turtingiems, kartais net žinomiems žmonėms. Tai buvo šokas – ir neįkainojama patirtis. Australijoje tokio gyvenimo nesutiksi“, – prisimena ji.
Draudimų sąrašas prasidėjo nuo banalių dalykų: jokio keptos maisto. „Galima buvo gaminti košę, bet keptos bulvės – tai jau „per daug paprasta". Griežtai draudžiama buvo ir įdarytą arba smulkiai supjaustytą maistą – tai buvo leidžiama patiekti tik vaikams arba personalui.
Iš daržovių – tik sveikos, tvarkingos. Tarkuotos morkos buvo laikomos „nepadorios“, o ropių košė šeimininkę visiškai pribloškė: „Tai duodama gyvuliams!“, – pranešė Annabellai, kai ji nusprendė eksperimentuoti virtuvėje.
Paruošti desertai? Absoliučiai ne. Parduotuvėje pirkti tortai ir masinės gamybos šokoladiniai musai buvo griežtai draudžiami. Mada – naminiai saldumynai: Annabella kepė pyragus su melasa, gamino plombirą su grietinėle. „Man paaiškino: kažkada namuose turėti šaldiklį buvo retenybė, o galimybė patiekti naminį ledą buvo laikoma prabanga“.
Prieskoniai – tik pagal sąrašą: svogūnai, petražolės, česnakai. Jokių aštrių padažų ar prieskonių. Pagrindinis virtuvės principas – paprastumas, bet su aristokratišku akcentu.
Buvo svarbu ir tai, kaip patiekiama. „Oficialiuose vakarienėse viskas buvo suplanuota iki smulkiausių detalių: kas su kuo sėdi, kokia tvarka patiekiami patiekalai. Svarbiausias vyras – šalia šeimininkės, svarbiausia moteris – šalia šeimininko“.
Tačiau sunkiausia dalis buvo ne maistas, o... indai. „Visi patiekalai buvo patiekiami ant antikvarinių porcelianinių indų, kuriuos po vakarienės reikėjo plauti rankomis. Tai buvo tikrai sudėtingiausia“, – su ironija priduria Annabella.
Šaltinis: mixnews.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą