Kodėl keičiasi kritulių žemėlapis? Mokslininkai fiksuoja pavojingą atmosferos srautų poslinkį

Pastaraisiais dešimtmečiais atmosferos oro srautai pastebimai pakeitė savo padėtį, o tai gali turėti lemiamos įtakos viso pasaulio orams, ypač kritulių kiekiui. Žurnale „Science Advances“ paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad vadinamosios „atmosferos upės“ abiejuose pusrutuliuose per pastaruosius 40 metų pasislinko maždaug 6–10 laipsnių arčiau ašigalių.

Kalifornijos universiteto mokslininkų teigimu, pagrindinė šio reiškinio priežastis yra vandenyno atvėsimas rytinėje atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje, nors tiksli įvykių grandinė dar reikalauja išsamesnės analizės. Specialistai pabrėžia, kad atmosferos srautai nėra tiesiog paprastas vėjas – tai tikros „upės“ danguje, kurios perneša milžiniškus vandens garų kiekius.

Šie srautai tiesiogiai lemia kritulių lygį: pavyzdžiui, JAV vakarinėje pakrantėje iki pusės visų kritulių atneša būtent šios atmosferos upės. Panaši situacija stebima ir kituose pasaulio regionuose. Poslinkis link ašigalių reiškia, kad vietovėse, kurios anksčiau buvo priklausomos nuo šios drėgmės pernešimo sistemos, gali padažnėti sausros ir karščio bangos.

Tokie pokyčiai kelia pavojų ir augmenijai. Regionuose, kur drėgmės mažės, sunkiau išgyvens drėgmę mėgstantys augalai. Tuo tarpu regionai, į kuriuos pasislinko srautai, gali susidurti su neregėto intensyvumo liūtimis ir potvyniais, kurie grasina nuplauti derlių ar pažeisti jautrias ekosistemas.

Mokslininkų prognozės vieningos: jei šios tendencijos išliks, pasaulio žemėlapis persibraižys ne tik pagal temperatūrą, bet ir pagal gyvybiškai svarbius vandens išteklius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder