Kodėl per Velykas namus dekoruojame kiškučiais? Tam yra paaiškinimas

Pasak psichologės-psichoterapeutės Sonatos Vizgaudienės, visi šie simboliai nėra tik spalvingos interjero detalės – jie primena apie tamsaus metų laiko pabaigą ir skatina dopamino išsiskyrimą, siejamą su malonumo ir geros nuotaikos jausmu. 

Augantį tautiečių norą prieš Velykas puošti namus rodo ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys – spalvotų ir ausuotų velykinių dekoracijų kasmet nuperkama vis daugiau.

Pasak Tito Atraškevičiaus, „Maximos“ atstovo ryšiams su žiniasklaida, prieš Velykas pirkėjai aktyviai į krepšelius deda kiškiais margintus indus, staltieses, dekoratyvines pagalvėles, zuikių formos žvakes, pastatomas bei pakabinamas figūrėles, pliušinius žaislus vaikams. 

„Velykinėms vaikų dovanėlėms kasmet skiriama vis daugiau dėmesio, tad nieko nuostabaus, kad tautiečiai graibsto pliušinius kiškius. Velykiniams zuikiams neatsispiria ir patys suaugusieji – daugelis nepraeina pro lentynas su kiškiais išmarginta namų tekstile, indais arba įsideda į krepšelį bent jau nedidelę subtilią dekoraciją“, – apie pirkėjų įpročius kalba T. Atraškevičius. 

Trauka velykiniams kiškiams turi priežastį

Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė sako, kad velykinės dekoracijos, tarp kurių karaliauja ir kiškiai, teigiamas emocijas žmonėms kelia neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su mūsų psichologine būsena ir natūralia sezonų kaita.

„Velykos žymi etapą, kai baigiasi tamsiausias, šalčiausias ir niūriausias metų laikas. Psichologiškai tai virsmas: paliekame sunkų žiemos periodą ir pradedame laukti kažko šviesos, šilumos ir grožio. Būtent velykinės dekoracijos tampa tuo simboliniu atgimimo ženklu, padedančiu sukurti pakilią nuotaiką. Pavyzdžiui, velykiniai kiškiai mums asocijuojasi su gamtos atbudimu ir gyvybe. Jie mieli, švelnūs ir sukelia teigiamas emocijas, kurios taip reikalingos po ilgo pilkojo sezono“, – teigia psichologė-psichoterapeutė..

Pasak S. Vizgaudienės, namų dekoravimas –sąmoningas noras pradžiuginti save ir artimuosius. Artėjančios Velykos tampa puikiu pretekstu įsileisti į namus žaismingų simbolių, kurie gali atrodyti kaip vaikiška užgaida, bet iš tiesų skatina dopamino išsiskyrimą, siejamą su malonumu ir gera nuotaika tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Deivės augintiniai, tapę Velykų ikona

Manoma, kad kiškių kaip Velykų simbolio tradicija kilo iš senovės germanų folkloro ir pavasario, jaunystės bei aušros deivės Ostaros. Su ja siejami ilgaausiai laikyti vaisingumo bei gamtos atbudimo pranašais. 

Kur kas vėliau, XVII a., Vokietijoje išpopuliarėjo liaudies pasakojimas apie „Osterhase“ – kiškį, dedantį margučius gerai besielgiantiems vaikams. Šią tradiciją vokiečių imigrantai atnešė į Šiaurės Ameriką, galiausiai ji išplito po visą Vakarų pasaulį, o kiškis tapo linksma Velykų ikona. 

Ilgainiui šis simbolis įsitvirtino ir krikščioniškose Velykų tradicijose: kartu su margučiais kiškiai tapo neatsiejama Velykų dalimi, primenančia apie nesibaigiantį gamtos ciklą ir kuriančia šiltą šventinę nuotaiką.

Nedingstantį tautiečių norą puošti savo namų aplinką šiuo bei kitais atributais patvirtina kasmet „Maximoje“ auganti visos velykinės atributikos paklausa. Prieš šventę įsigyjama šimtai tūkstančių teminių prekių. Palyginus kelių pastarųjų metų pardavimų duomenis, matyti, kad pirkėjai įsigyja maždaug dešimtadaliu daugiau teminės Velykų atributikos.

„Kasmet augantys dekoracijų pardavimai rodo, kad šventinis namų puošimas tapo neatsiejamu šeimų ritualu, padedančiu kurti bendrystės jausmą ir stiprinti šventinį laukimą. Tam pirkėjai renkasi įvairias velykines dekoracijas – margučių dekoravimo rinkinius, dirbtines pavasarines gėles, dekoratyvinius zuikučius, stalo dekoracijas ar kitas smulkias interjero detales. Žmonės vis sąmoningiau siekia savo asmeninę erdvę užpildyti jaukumu ir pavasariška energija, sustiprinti šventės laukimo nuotaiką“, – sako „Maximos“ atstovas.

Tradicinės šventės palaiko emocinę sveikatą 

Noro puošti savo aplinką maloniais atributais svarbą išskiria ir Psichologė-psichoterapeutė S. Vizgaudienė. Ypač, kai šiandieniniame pasaulyje, kuriame netrūksta neapibrėžtumo, kasmetinis švenčių ritmas tampa savotiška ramybės užuovėja. S. Vizgaudienės teigimu, toks nuspėjamumas ir tradicijų pastovumas yra būtini mūsų vidiniam stabilumui išlaikyti.

„Šventinės tradicijos ir ritualai atlieka itin svarbią funkciją mūsų emocinei sveikatai palaikyti. Dekoracijos, kurios šeimose dažnai perduodamos iš kartos į kartą ar kasmet papildomos, sukuria tęstinumą. Šis kasmet pasikartojantis ciklas žmonėms suteikia saugumo jausmą. Tai ypač aktualu šiandienos kontekste – gyvenant neramiais laikais mums dar labiau norisi remtis į tradicijas, kurios nekinta“, – teigia S. Vizgaudienė.