Kaip paaiškėjo, būtent aukštas intelekto ir išsilavinimo lygis neleidžia jiems užmegzti romantiškų santykių.
Mokslinis darbas publikuotas „Journal of Personality and Social Psychology". Jo pagrindu tapo duomenys apie daugiau nei 110 000 Jungtinės Karalystės ir Vokietijos gyventojų nuo 16 iki 29 metų, iš kurių 17 390 dalyvių tyrimo pradžioje niekada nebuvo užmezgę artimų santykių.
Pirmas dalykas, kurį mokslininkai nustatė, yra tai, kad išsilavinę žmonės iš tikrųjų labiau linkę likti vieniši.
Pasak tyrimo bendraautoriaus Michaelio Kremerio (Michael Kramer) iš Ciuricho universiteto (Šveicarija), tam įtakos turi tiek socialiniai ir demografiniai veiksniai (pavyzdžiui, išsilavinimas), tiek psichologinės savybės (gerovės lygis).
Į didžiausios rizikos grupę pateko vieni ar su tėvais gyvenantys jauni vyrai, negalintys pasigirti aukštu gerovės lygiu.
O štai gyvenimas kartu su draugais didino santykių užmezgimo tikimybę.
Tyrimas taip pat parodė, kad atsiskyrėliškas gyvenimo būdas pradedant trečiąją dešimtį susijęs su sumažėjusiu pasitenkinimu gyvenimu bei padidėjusia depresijos rizika.
Kitaip tariant, ilgalaikė vienatvė kelia vidutinę riziką psichinei sveikatai, bet užmezgus pirmuosius santykius savijauta ženkliai gerėja.
Darbo autoriai padarė išvadą, kad protingi žmonės neatsisako meilės, tačiau jų polinkis viską analizuoti ir atsargumas lėtina pasimatymų bei santykių užmezgimo procesą.
Ironija tame, kad savybės, naudingos studijose ir karjeroje, virsta kliūtimi asmeniniame gyvenime.
„The Economist" duomenimis, per pastaruosius 50 metų vienišų 25-34 m. žmonių skaičius padvigubėjo.
Šiandien maždaug pusė vyrų ir daugiau nei 40 proc. moterų gyvena be partnerio.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą