Pasirodo, ši paslaptis yra daugiasluoksnė: ji apjungia deficito eros išmonę, siekį pagerinti gėrimo kokybę ir paprasčiausią taupymą.
Taupymas deficito sąlygomis
Viena labiausiai paplitusių versijų – arbatžolių trūkumas. Palydovėms būdavo išduodamas griežtai normuotas kiekis kurių dažnai neužtekdavo visiems keleiviams. Pridėjus mikroskopinį kiekį sodos (tiesiog ant peilio galiuko), įvykdavo cheminė reakcija, kuri:
gerokai sustiprindavo gėrimo spalvą;
padarydavo arbatą tamsesnę ir vizualiai „stipresnę“.
Taip būdavo sukuriamas sodrios arbatos įspūdis net ir naudojant minimalų arbatžolių kiekį. Tai leisdavo „ištempti“ normą ir aptarnauti daugiau žmonių nekeliant įtarimų.
Skonio ir kokybės gerinimas
Egzistuoja ir kita versija: soda buvo naudojama skoniui pagerinti, ypač plikant arbatžoles pakartotinai.
Vandens minkštinimas. Daugelyje regionų vanduo buvo kietas dėl didelio kalcio ir magnio kiekio. Maistinė soda iš dalies neutralizuodavo šias priemaišas, todėl arbata tapdavo švelnesnė ir aromatingesnė.
Kartumo neutralizavimas. Soda veikia taninus – polifenolius, atsakingus už aitrumą. Mažos dozės sumažindavo kartumą, todėl gėrimas tapdavo malonesnis.
Spalvos intensyvumas. Priešingai nei citrina, kuri šviesina gėrimą, soda spalvą darė tamsesnę ir „turtingesnę“, o tai psichologiškai asocijavosi su aukšta kokybe.
Buitinė nauda: švarios stiklinės
Dar viena praktinė priežastis – lengvesnis indų plovimas. Arbata ant stiklinių palieka tamsias apnašas, o soda dėl savo šarminių savybių mažino jų susidarymą. Tai iš esmės palengvindavo kasdienį palydovių darbą.
Jei norite išbandyti šį metodą patys:
Soda geriausiai veikia su kokybiška biria arbata.
Naudojant arbatą pakeliuose, efektas bus minimalus arba gali sugesti skonis.
Dėti reikia labai atsargiai – perteklius suteiks gėrimui muilo poskonį.
Sovietų palydovių paslaptis nebuvo vienalytė. Tai priverstinio taupymo, praktinių chemijos žinių ir buitinio sumanumo derinys, tapęs geležinkelio legendų dalimi.
Šaltinis: glavred.info
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą