Kodėl vaikai negirdi savo tėvų

Kodėl vaikai neklauso tėvų

Tėvams dažnai būna sunku prisibelsti iki vaiko, jiems tenka kelis kartus kartoti tą patį. Tačiau net ir didesnis atkaklumas negarantuoja sėkmės. Gali atrodyti, kad vaikas mūsų tiesiog negirdi. Kodėl taip atsitinka? Priežastys gali būti įvairios.

Jūs kalbate skirtingomis kalbomis

Pirmiausia reikia suprasti, kad vaiko smegenys formuojasi palaipsniui iki 25 metų, o tėvai dažniausiai apie tai pamiršta. Todėl pirmiausia reikia išmokti kalbėti tokiu sudėtingumo lygiu, kokiu mąsto vaikas. 

Būtina vartoti žodžius, sąvokas, pažįstamas, vaikui suprantamas. Abstrakčių sąvokų vartojimas kalboje, pavyzdžiui, atsakomybė, teisingumas, su septynerių metų vaiku netinka, jis jų nesupras. 

Vaikai su visais savo norais nėra maži suaugusieji, jie yra žmonės, esantys raidos etape. Todėl bendraudami su vaiku įsivaizduokite, kad kalbate su žmogumi, kuris nemoka jūsų kalbos.

Akių kontakto trūkumas

Vaikams būdinga užsimerkti. Ir kuo jaunesnio amžiaus vaikas, tuo dažniau jis būna išsiblaškęs ir jam sunku susikaupti. Todėl labai dažnai vaikai, įsitraukę į žaidimą, tiesiog negirdi suaugusiųjų. 

Jei vaikas jūsų negirdi, prieš šaukdami, keikdamiesi užmegzkite su juo akių kontaktą. Prieikite prie vaiko, paimkite jį už rankos ir pakartokite jam savo prašymą.

Daug žodžių – nurodymų

Kai tėvai sako vaikui: „Greitai pasidėk krepšį, apsirenk ir eime“, jie sako, kad vaikas turi atlikti visą grandinę veiksmų. Norite, kad vaikas jus išgirstų, tereikia vieno prašymo, kad jį lydėtų kiti.

Priekaištai iš praeities

Labai dažnai tėvai taip kalba su savo vaiku: „Kiek kartų tau galiu sakyti, kad nešokinėtum nuo kalnelio. Ar jau pamiršai, kaip praeitą kartą susitrenkei kaktą, kaip verkei? Kiek kartų tau buvo sakoma, kad tu negali to daryti, kad tu nukrisi“. 

Pirma, vaikas, girdėdamas tokį žodžių srautą, vargu ar supras, ko iš jo norima. Antra, vaikai gyvena čia ir dabar ir neprisimena praeities, kai aistringai kuo nors užsiima. Todėl nereikia daugybės žodžių. Vietoj to užtenka pasakyti: „Nešokinėk nuo kalnelio, nes gali nukristi“.

Neaiškūs, netinkami klausimai

Labai dažnai tėvai, užuot tiesiogiai ko nors prašę vaiko, užduoda klausimus, iš kurių vaikas pats turėtų suprasti, ko iš jo norima. Pavyzdžiui, pvz: „Ar tau patinka vaikščioti nešvariomis rankomis?“. Suaugusieji supranta, ką reiškia tokios užuominos, bet vaikas - ne visada. Vietoj to pakanka paprašyti jo nusiplauti rankas.

To paties dalyko kartojimas

Labai dažnai vaikai nekreipia dėmesio į tėvus, nes jie nuolat ko nors klausia ir liepia, bet toliau nenueina. Maksimumą, ką tėvai daro, kartoja šimtąjį, du šimtuosius kartus. O jei sankcijos ir bausmės po jų nevykdymo neseka, pokalbiai tampa fonu, į kurį galima nekreipti dėmesio. 

Todėl, jei norite, kad vaikas jus išgirstų, paklauskite jo ne daugiau kaip tris kartus. Jei jis neatsako, taikykite sankcijas, bausmes už nesigilinimą į jūsų žodžius.

Žinoma, visko turi būti saikingai, kad dažni bandymai valdyti vaiko elgesį nesukeltų pasipriešinimo. Todėl iš vaiko reikia reikalauti tikrai kažko svarbaus, ir tai turi būti vienareikšmiškai įvykdyta.

Nuolatiniai draudimai

Jei vaikas nuolat girdi iš tėvų tą patį, nuolatinius draudimus - nedaryk to, neik ten, neliesk to, greičiau gerk ir t. t., jis tiesiog nustoja juos suvokti. Vaikas, kuriam viskas buvo draudžiama, nustoja suvokti draudimų rimtumą.

Todėl šiuo atveju, kad vaikas jus išgirstų, sumažinkite draudimų skaičių, palikite tikrai principingų ir svarbių. Ir nekartokite jų dažnai.

Šaukimas

Dažnai, jei vaikas nepaklūsta tėvams, jie pradeda šaukti. Tačiau šis būdas pasiekti vaiką turi daug trūkumų. Pirma, vaikas gali ir įvykdyti jūsų prašymą, bet vargu ar supras, ką ir kodėl padarė - su kiekvienu kitu prašymu reikės šaukti vis garsiau ir garsiau. 

Kita problema, kuri gali kilti, vaikas pradės klausytis tik tada, kai ant jo bus šaukiama. Jei tėvai ką nors pasakys ramiai, vaikas į tai nekreips dėmesio. Trečia, taip rodote vaikui pavyzdį, kad jis pats turėtų bendrauti tik šaukdamas.

Šaltinis: tsn.ua