Kokį būsto paskolos mokėjimo grafiką pasirinkti – anuitetinį ar linijinį?

Svarbu žinoti, kad kiekvieną paskolos mėnesio įmoką sudaro grąžinama pasiskolintos sumos dalis ir palūkanos. Tad terminai „kintamas“ ir „fiksuotas“ yra susiję ne su viso mėnesio įmoka, o su kas mėnesį mokama kredito dalimi – ji arba kinta, arba yra fiksuota.

„Kad klientams būtų aiškiau, dažniau renkamasi šiuos du skirtingus paskolos mokėjimo būdus vadinti atitinkamai anuitetiniu ir linijiniu“, – sako E. Jurevičius.

Anuitetinis (kintamas) paskolos grąžinimo būdas

Anuitetinio grafiko atveju paskolos gavėjas moka panašaus dydžio mėnesio įmokas per visą sutarties laikotarpį – įmokos dydis gali keistis tik perskaičiuojant palūkanas. Iš pradžių įmoką sudaro didesnė palūkanų ir mažesnė grąžinamos paskolos dalys.

„Laikui bėgant palūkanų dalis mažėja, o grąžinamos pasiskolintos sumos dalis didėja, tačiau bendra įmokos suma išlieka gana pastovaus dydžio ir keičiasi tik perskaičiuojant palūkanas.

Tokia pastovi įmokos suma dažnai patraukli paskolos gavėjams, nes ji suteikia nuspėjamumo sudarant biudžetą“, – pasakoja ekspertas.

Pavyzdžiui, jei klientas ima 120 tūkst. eurų dydžio būsto paskolą 30 metų su 1,69 proc. marža ir pagal dabartinę EURIBOR vertę, pagal anuitetinį grafiką jis kas mėnesį mokės apie 580 eurų, laikant, kad EURIBOR dydis visą paskolos laikotarpį yra vienodas. Bendra palūkanų suma šiuo atveju yra maždaug 107 tūkst. eurų.

„Daugelis klientų nori palengvinti paskolos naštą ir kas mėnesį mokėti kuo mažesnę sumą, todėl klientų dažniausiai pasirenkamas būtent anuitetinis grafikas, suteikiantis daugiau laisvės planuoti savo finansus“, – priduria E. Jurevičius.

Tiesa, pasirenkantiems anuitetinį paskolos grąžinimo būdą, reikia turėti omenyje, kad mėnesinės įmokos dydis priklauso ir nuo dienų skaičiaus mėnesyje – jis šiek tiek didesnis ilgesniais ir mažesnis trumpesniais mėnesiais, patikslina ekspertas.

Linijinis (fiksuotas) paskolos grąžinimo būdas

Linijinio grafiko atveju, grąžinama pasiskolintos sumos dalis yra pastovi visą sutarties laikotarpį. Paskolos gavėjas kiekvieną mėnesį moka fiksuotą pagrindinės paskolos sumą ir palūkanas už likutį.

„Tai reiškia, kad bendra įmokos suma laikui bėgant mažėja. Iš pradžių įmokos yra didesnės nei anuitetinio grafiko atveju, tačiau kiekvieną mėnesį jos mažėja, nes yra palūkanos apskaičiuojamos nuo nuolat mažėjančio likučio“, – paaiškina ekspertas.

Jei pasiimama 120 tūkst. eurų dydžio būsto paskola 30 metų su 1,69 proc. marža ir pagal dabartinę EURIBOR vertę, linijinį grafiką pasirinkęs asmuo iš pradžių mokės apie 760 eurus, sutarties pabaigoje – apie 290 eurų, laikant, kad EURIBOR dydis visą paskolos laikotarpį yra vienodas. Bendra palūkanų suma sudarytų apie 84 tūkst. eurų.

Kurį grafiką pasirinkti?

Anot „Luminor“ banko atstovo, tai, kurį grafiką geriau pasirinkti, be abejonės priklauso nuo individualių kredito gavėjo poreikių.

„Anuiteto grafikas palankesnis žmonėms, kuriems yra svarbu aiškiai planuotis išlaidas einamuoju laikotarpiu bei būti tikriems dėl mėnesio įmokos dydžio.

Taip pat jis palankus tiems, kurie turi stabilų darbą ir tikisi, kad jų pajamos išliks santykinai pastovios, bei jauniems specialistams, kurių pajamos dabar nepasiekusios visos savo potencialo ir, tikėtina, laikui bėgant didės – santykinė mėnesio mokėjimų įtaka augant jų pajamoms atitinkamai mažės“, – pataria ekspertas.

Kita vertus, linijinį grafiką, pasak E. Jurevičiaus, naudingiau rinktis tiems, kurie paskolos laikotarpio pradžioje gali sau leisti mokėti didesnes įmokas, nes tuomet per visą laikotarpį yra sumokama mažiau palūkanų. Be to, šis grafikas gali būti naudingas ateityje planuojantiems didelių gyvenimo pokyčių, galinčių turėti įtakos jų pajamų dydžiui.

„Bet kuriuo atveju, jei turite klausimų dėl mokėjimo grafiko pasirinkimo, patarimą gali suteikti banko specialistai. Jie tikrai galės paaiškinti, kuris variantas konkrečioje situacijoje yra geresnis, ir suteiks individualią konsultaciją“, – sako E. Jurevičius.