Kokia Kalėdų eglė mums gražiausia?

Dr. Genutė KALVATIENĖ, Vilnius TECH Lietuvos jūreivystės akademijos docentė

Kalėdos yra ypatingas laikas, kai žmonės ieško šilumos, artumo ir įsimintinų akimirkų. Būtent tokias emocijas kuria klaipėdietiška kalėdinė eglutė. 

Apsilankius Teatro aikštėje užvaldo šventės pojūtis, jaukumas ir kartu stebuklo laukimo jausmas. 

Organizatoriai pasirūpino šventiška atmosfera ir netikėtais akcentais, suteikiančiais išskirtinumo.

Įžiebėme mistiškai, paslaptingai ir gražiai eglutę ir ant šiaurinio molo.

Rungtyniavimas dėl kalėdinių eglučių grožio man neturi ypatingos prasmės. „Savas vaikas gražiausias“ - tai puikiai tinka ir kalėdinėms eglutėms! Nesvarbu, ar eglutė būtų kukli, ar prabangi, ji visada atrodo gražiausia tiems, kas ją puošė ir laukė tos akimirkos, kai ji nušvis.

Ši frazė taip pat primena, kad grožis slypi akyse tų, kurie žiūri. Tai puikus kvietimas vertinti ne tik estetiką, bet ir idėją, pastangas bei emociją, slypinčią už kiekvienos šventinės eglutės.

Aloyzas KUZMARSKIS, jūrų krovos kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas

Kalėdų eglės įžiebimo šventėje nedalyvavau, buvau išvykęs iš Lietuvos. Bet girdėjau, kad ji buvo įspūdinga. Neseniai perėjau per Teatro aikštę, kalėdinė eglutė labai gražiai komponuojasi su visais kitais dalykais, ypač su žiemos čiuožykla.

Didžiausią įspūdį man yra palikusi ta eglutė, kurią mamytė, amžinojo poilsio jai, puošdavo namuose. Neturėjome tada degančių lempučių, būdavo vaškinės žvakutės, kurias uždegti nebuvo leidžiama be tėvelių. Žaisliukai buvo seni, dalis jų prieškariniai.

Prisimenu, ant eglutės būdavo kabinti saldainiukai, kuriuos po Kalėdų norėdavome nukirpti nuo siūlų. Šiandien ir aš, ir brolis papuošiame eglutes tais senais mūsų tėvelių žaisliukais.

Labai džiaugiuosi, kad namuose žmona Regina puošia eglutę. Žinau, kad šiandien po darbo parėjęs į namus rasiu eglutę papuoštą. Ji sugeba labai gražiai tai padaryti.

Kalėdos visada yra mūsų šeimos šventė - susirenka vaikai, anūkai, krikšto mama. Mūsų yra labai nemažai - apie dvidešimt galvų. Visi susirenkame pas mus. Ateina Kalėdų Senelis su muzika. Nors vaikai jau užaugo, bet laikomės senų gražių tradicijų.

Vilija GRUODYTĖ-ŠEPUTIENĖ, Klaipėdos pilies teatro aktorė

Klaipėdos eglės dar nemačiau. Man norisi pasižiūrėti į ją vakare, kai viskas gražiai žiba, šviečia. Nuotraukos rodo, kad labai gražiai yra papuošta mūsų Teatro aikštė ir eglė. Nors mūsų vaikai jau dideli, bet greičiausiai, kai jie grįš šventėms, mes tikrai nueisime iki Teatro aikštės.

Man Kalėdų laukimas prasideda prieš Kūčias. Nežiūriu, kokios eglutės kituose miestuose. Tas matavimasis arba žiūrėjimas, kieno gražesnė eglė, man ne tai kad nepatinka, tiesiog nėra svarbus.

Vaikystėje mes eglutę visada puošdavome Kūčių vakarą. Ir tai buvo šventė. Tėvelis rūpindavosi, kad ji būtų gyva. Tais laikais Kūčios nebuvo labai priimtinos turint omenyje tuometinį kontekstą.

Kadangi dabar šeimoje mažų vaikų nėra, namuose gal bus kažkas kalėdiško, bet ne eglutė, nors dar nežinau.

Henrikas ŽALANDAUSKAS, AB „DFDS Seaways“ kelto „Regina Seaways“ kapitonas

Kalėdas šiemet sutiksiu laive, man pirmadienį į darbą. Bet turėtume stovėti Klaipėdoje.

Miesto eglutė labai graži. Mačiau ir kaip ją žmogus dovanojo, ir kaip ją vežė, ir kaip statė.

Namuose turime nusipirkę plastikinę sudedamą eglutę, kurios aukštis - beveik du metrai. Ja naudojame jau gal daugiau kaip 10 metų. 

Dar ir kieme yra kelios eglės, tai ir jas papuošiame. Ir namą išpuošėme, jis žiba, šviečia.

Šeima visada susirinkdavo pas mane. Ateidavo vaikai su anūkais. Kai jie ateina, po egle jau būna sustatyti dovanų paketai. 

Linksmiausias momentas - kai anūkai jomis džiaugiasi. Dabar jau šiek tiek pasenome, pavargome, jau per sunku ruošti tuos kalakutus. Pernai buvome susirinkę bare. Kaip šiemet bus, matysime.

Laima DOMARKIENĖ, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė komunikacijai

Mačiau! Nuostabi šiemet mūsų ir eglutė, ir aikštės dekoracijos. Ačiū, kas ją tokią turtingą užaugino. Ir už subtilų jos padabinimą, ir už besisukančios eglutės idėją.

Įsivaizduoju, kokia ji vakare, sužibus visoms šviesoms! Nepaliauju didžiuotis miesto idėja puošti miestiečių dovanotą eglutę, juk į aikštę ji atkeliauja tiek metų išmylėta ir žvilgsniu glostyta, su savojo kiemo istorija.

Aš į papuoštą eglę žiūriu kaip į artėjančių švenčių puošmeną su džiaugsmu ir neieškau prie ko prikibti. Žinoma, norisi, kad tavo miesto eglė būtų pati gražiausia, ypatingiausia.

Mano vaikystėje namų eglė nebūdavo turtinga - pririšti paprasti saldainiukai su kaspinėliais. Ir tai būdavo geriausias dalykas, kurį galėdavai gauti už eilėraštuką ar mažą darbelį. Dar turiu išsaugojusi kelis žaisliukus iš vaikystės. Kurį laiką jie gulėjo tiesiog sudėti dėžėje ir mamos saugojami. 

Bet koks malonumas dabar paimti tą seną vaikystės žaislą ir pasikabinti ant šių dienų eglutės, nors jis visiškai netinka prie kitų.

Artėjant Kūčioms ir laukiant sugrįžtančių vaikų būna stipresnis noras puoštis. Dabar puošiu gražią kvepiančią eglutės šaką. Kitą kartą ateinu iki Teatro aikštės, kai miškininkai dalina šakas. Nebeperkame eglutės, nes nebėra vaikų namuose, gaila būtų ją kirsti. Žaviuosi idėja pasiskolinti eglutę iš Botanikos sodo. Vienais metais ir aš norėjau, skambinau, bet pavėlavau, visos eglutės jau buvo užsakytos ir išsidalintos.

Aurelijus LIŠKAUSKAS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. choreografas, baleto vadovas

Nebuvau eglutės įžiebimo šventėje, negalėjau. Tuo metu vyko teatre šokio spektaklio „Legendos“ premjera. Kol kas girdėjau tik pasakojimus, žmona su dukra buvo nuėjusios.

Nesu didelis eglių fanatas, mane labiau domina atmosfera. Labai gražios Kalėdos būna Vokietijoje, būtent ta atmosfera. O pati eglutė - išpūstas reikalas. Manau, esmė yra sudaryti tam tikrą atmosferą, o ne parodyti eglutę.

Vaikystėje didžiausias įspūdis buvo dovanos po egle. Ją puošdavai tuo tikslu. O senoviniai žaisliukai tai labai smagu. 

Mes ir dabar namuose puošdami eglę stengiamės pririnkti sentimentais kvepiančių žaisliukų. Jų trapumas man patikdavo ir vaikystėje, ir dabar.

Eglutės puošnumas neturi tiek daug reikšmės. Vaikystėje pas mane gyva eglutė būdavo labai retai, tik pas pusbrolį. O pas mus plastikinė. Kadangi buvo uždrausta kirsti miškuose egles patiems, tai niekas ir nebepirko jų.

Mes nesame tie žmonės, kurie laukia Kalėdų kaip kažkokio išsigelbėjimo, mes jų laukiame kaip darbo. Visi, dirbantys pramogų sektoriuje, dabar yra susikaupę, Kalėdų Seneliams taip pat darbymetis. Vieniems džiaugsmas, kiti prakaituoja savo kostiumuose. Tokia dabar ta nuotaika. 

Galvoji, kaip viską suspėti, nori, kad niekas nesusirgtų, kad galėtume spektaklius suvaidinti kuo geriau. Žiūrovų paprastai būna pilnos salės. Smagu, jau ir teatras papuoštas. Mums dilema - ar tai šventė, ar darbas?