Kopgalio paplūdimyje - burlaivio katastrofos liudytojai

Neseniai pajūrį siaubusi audra taip pašiaušė Baltijos jūros bangas, kad šios su didžiule jėga talžė bei plovė pajūrio krantus. Labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos paplūdimiai: juose apsauginis kopagūbris tiesiog nulaižytas bangų, ore pakibę karo medinių laiptų per kopas rėmai.

Bangos išplovė tonas smėlio, tačiau sykiu atidengė ir įdomų bei itin retai matomą istorinį reliktą: sustingusius, statinių formos cemento luitus ties pietinių molu, Kopgalyje. Žmonės paprastai pro juos praeina nė nesustodami, nors statinaičių kilmė yra verta išskirtinio dėmesio.

Jos į pliažą pateko 1924 m. po to, kai per audrą ties uosto vartais nuskendo 350 tonų portlandcemenčio iš Gotlando salos gabenęs vokiečių verslininkui priklausęs motorlaivis „Grisslan“. Du jo įgulos nariai gyvi liko tik per stebuklą, o pats laivas buvo ardomas po vandeniu pasitelkiant narus ir net sprogmenis.

Įgula išsigelbėjo

Tą 1924 m. gegužės 20-osios vakarą Klaipėdos uosto locmanų tarnybos garlaivis „von Schlickmann“ maždaug 4 jūrmylės nuo uosto vartų audringos Baltijos bangose pamatė vieną medinį motorinį laivą. Jis buvo blaškomas įsisiautėjusios jūros ir žūtbūt stengėsi įplaukti pro uosto vartus.

Locų laivas išplaukė jam į pagalbą ir ėmė lydėti link molų. Tačiau bangos buvo tokios stiprios, kad motorlaivio „Grisslan“ variklis nebeišlaikė, laivas pradėjo siūbuoti, svyruoti, pasisuko bortu į bangą, ir ties pietiniu molu bangos greitai išdaužė pirmuosius triumo langus. Į laivą pliūptelėjo sūrus vanduo.

Po pusvalandžio burinis motorlaivis jau buvo nuskendęs apie 400 metrų į šiaurės vakarus nuo šiaurinio molo 6-8 metrų gylyje. Iš vandens kyšojo tik laivo stiebai ir vairinės stogas.

Locų laivas dėl didžiulės audros negalėjo niekuo padėti. Nugrimzdusio motorlaivio 6 vyrai ir kapitonas dar spėjo laiku nusileisti valtele į jūrą, kuri laivą veik apvožė. Keturi jūreiviai išsigelbėjo, sugebėję perlipti į locų laivą. Kiti du liko vandenyje ir bangų buvo nublokšti į Pirmąją Melnragę. Žvejai nelaimėlius rado pakrantėje leisgyvius.

Motorinis burlaivis „Grisslan“ į Klaipėdos uostą tą 1924-ųjų vakarą atplaukė iš Švedijai priklausančios Gotlando salos ir priklausė Vokietijos verslininkui iš Hamburgo John Heinzui. „Grisslan“ buvo apdraustas 30 000 švediškų kronų. Jis plukdė 350 tonų į statines supakuoto portlandcemenčio partiją Klaipėdoje įsikūrusiai prolietuviškai firmai „Sandėlis“. Nuskendus kroviniui cementas sustingo į betono luitus.

Šis įvykis tarpukario spaudoje buvo aprašyta gana kukliai: matyt, tokios nelaimės buvę ne toks ir retas įvykis.

„Laivą iškelti nebėra galima. Jis bus suplaišintas, kad nekliudytų plaukiojimo tarp uosto ir jūros“, - 1924 m. gegužės 20 d. rašoma „Klaipėdos žiniose“. Vėliau žurnalistai išspausdino dar keletą publikacijų jau apie krovinio ir skenduolio likimą.

Po stipresnės audros Kopgalyje, ties pietiniu molu, tie sustingę portlandcemenčio luitai būna išvaduojami iš storo smėlio sluoksnio ir išnyra, primindami šią įdomią istoriją. Atidžiau apžiūrėjus galima išvysti ir medinių statinių lentučių briaunų įspaudus.

Pažvelgus į 1926 m. darytą nuotrauką, cemento statinės kai kur net dviem aukštais rikiavosi apie 50 metrų linija palei apsauginį kopagūbrį Kopgalyje ir buvo panaudotos jo sutvirtinimui, smėlio kaupimui. Šalia matyti eilės kuoliukų, skirtų smėliui kaupti, jį „gaudyti“.

ATIDENGĖ. Laivo „Grisslan“ gabentos statinės su sustingusiu cementu itin gerai buvo matyti po Lauros uragano 2020 m. Deniso NIKITENKOS nuotr.

ATIDENGĖ. Laivo „Grisslan“ gabentos statinės su sustingusiu cementu itin gerai buvo matyti po Lauros uragano 2020 m. Deniso NIKITENKOS nuotr.

Naudojo sprogmenis

Laivo katastrofa, šimtų statinių iškėlimas iš jūros dugno ir panaudojimas paplūdimiams tvirtinti Kopgalyje bei šiaurinio molo reikmėms Melnragėje tėra viena istorijos dalis. Kita susijusi su paties skenduolio pašalinimu. Spėjama, kad kai kurios laivo korpuso dalys liko jūros dugne ir iki šiol bangų bei srovių nešiojamos ties Melnrage. Tikėtina, kad 2007-2009 m. šiame paplūdimyje išmestos medinio laivo liekanos priklauso tam pačiam „Grisslan“.

Tarpukario spaudoje rašoma, jog laivas buvo suplaišintas (šis terminas reiškia nugrimzdusio laivo šalinimą dalimis) kad nekliudytų laivybai. Darbavosi narai, kurie naudojo sprogmenis. Nuskendusio laivo ir krovinio šalinimo darbai truko keturis mėnesius ir baigti buvo 1924 m. rugsėjo pabaigoje.

Lietuvaičiai „Grisslan“ savininkui pateikė ir sąskaitą už katastrofos šalinimo darbus: preliminarioje 19 tūkst. 752 litų sąskaitoje net 10 tūkst. 401 litas buvo skirtas „algai darbininkams ir narūnams“. Sprogstamoji medžiaga kainavo 3,5 tūkst. litų.

Klaipėdos uosto valdyba skundėsi, kad „Grisslan“ savininkas gyvena užsienyje, jo „kartotinai reikalauta užsimokėti šitą sumą, bet be pasekmės“. Teisiškai prievartos būdu iš jo išreikalauti pinigus už katastrofos šalinimo darbus nebuvę galimybės, todėl paprašyta tarpininkauti net Užsienio reikalų ministerijos ir per Lietuvos atstovybę Vokietijoje išieškoti minėtą sumą. Iš Hamburgo atskriejo laiškas, jog „Grisslan“ kapitonas Borgwardtas „savo pareigas pilnai pildė ir negalima jį dėl nelaimės įvykio kaltinti“.

Iš vienos Klaipėdos uosto Jūros priežiūros valdybos išvados sužinome ir įdomias tų laikų laivybos sąlygų aplinkybes. Teigiama, kad iš šiaurės atplaukiantys laivai iš locmanų bokštelio pastebimi pernelyg vėlai, todėl siūloma locmanams budėti ir Klaipėdos švyturyje. Ši aplinkybė rodo, kad tuo metu radijo ryšys su atplaukiančiais laivais dar nebuvo užmezgamas.

IKONOGRAFIJA. 1926 m. vasario 18 d. nuotraukos fragmentas. Kopgalis, paplūdimys prie pietinio molo. Gražiai išrikiuoti portlandcemenčio statinių formos luitai išilgai apsauginio kopagūbrio. Klaipėdos regioninis valstybės archyvo nuotr.

Atliko tyrimus

Plukdytas cementas taip pat vertas atskiro dėmesio. Būtent Kopgalio statinių formos luitus tyrė Kauno technologijos universiteto technikos mokslų daktaras Arminas Štuopys. Jis kartu su prieš keletą metų tragiškai per kurėno katastrofą Kuršių mariose žuvusiu buvusiu Lietuvos jūrų muziejaus istoriku Romaldu Adomavičiumi 2010 m. publikavo ir mokslinį straipsnį „Cementinio akmens luitai Kuršių nerijos Kopgalyje: kilmė ir susidarymo aplinkybės“.

A. Štuopys pažymi, kad XX a. pr. portlandcementis ir ypač šlakinis cementas buvo itin naudojama rišamoji medžiaga kanalizacijos vamzdynuose, nuotekų valymo, hidrotechninės paskirties ir chemijos pramonės įmonių statyboje. Tarpukariu sparčiai augančioje Klaipėdoje ši statybinė medžiaga buvo labai reikalinga.

Mokslininkas pastebėjo, jog Kopgalyje surastų statinaičių formos luitų paviršiuje gerai įsispaudė ir vaškuoto (?) pakavimo popieriaus raukšlės, statinaičių dugną ir dangtį sustandinantys tašeliai. Keliuose po 1999 m. Anatolijaus uragano atidengtų statinaičių formos luituose rastos neblogai išsilaikiusios šio pakavimo popieriaus atplaišos, smulkūs medienos fragmentai.

NESUREIKŠMINO. Kukli trumpa žinutė apie motorlaivio „Grisslan“ katastrofą 1924 m. gegužės 20 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje. Deniso NIKITENKOS archyvo nuotr.

NESUREIKŠMINO. Kukli trumpa žinutė apie motorlaivio „Grisslan“ katastrofą 1924 m. gegužės 20 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje. Deniso NIKITENKOS archyvo nuotr.

Statinaičių formos luitų apžiūros metu identifikuotą jų cheminę ir mineralinę sudėtį patvirtino ir rentgenodifrakcinių tyrimų rezultatai. Pasirodė, kad šie luitai yra hidratuota ir sukietėjusi rišamoji medžiaga (portlandcementinis akmuo).

„XX a. pradžioje iš Gotlando importuotas ir hidrotechninių bei miesto statinių statybose naudotas portlandcementis sudėtimi nuo šiuolaikinio portlandcemenčio skiriasi nedaug - tik senosios cemento gamybos technologijos netobulumo nulemtu dideliu chromo kiekiu“, - rašoma minėtoje publikacijoje.

Be kita ko, išsiaiškinta, kad 1924 m. portlandcementis buvo gabentas iš Gotlande įsikūrusios gamyklos minėtos salos Slite miestelyje. Ši gamykla nuo įkūrimo 1919 m. buvo kelis kartus rekonstruota, keitė ir savininkus. Šiuo metu ji priklauso koncernui „Heidelberg Cement Group“, aplinkosauginiu požiūriu laikomam viena iš modernesnių cemento gamyklų Šiaurės Europoje. Įdomu, kad Lietuvoje XXI a. pirmajame dešimtmetyje vėl imta prekiauti Slite gamykloje pagamintu cementu.

Sidebar placeholder