Kritinis mąstymas: kodėl šiuolaikiniame pasaulyje jis tapo būtinas?

(3)

Dau­gu­ma kri­ti­nio mąs­ty­mo api­brė­ži­mų tei­gia, kad tai mąs­ty­mas, kuris yra logiš­kas ir be šališ­ku­mo.

Pri­si­min­ki­me, kad mūsų sėk­min­gą ir efek­ty­vų gyve­ni­mą lemia mūsų min­čių koky­bė, mūsų mąs­ty­mo koky­bė. Tai­gi, kri­ti­nį mąs­ty­mą ver­ta ugdy­ti arba stip­rin­ti, nes tai pro­ce­sas, lei­džian­tis mums ana­li­zuo­ti, supras­ti ir ver­tin­ti infor­ma­ci­ją ir idė­jas, remian­tis logi­ka ir įžval­go­mis, o ne pri­im­ti jas tie­sio­giai ar nekri­tiš­kai.

Sme­ge­nys yra plas­tiš­kos, tai­gi, įvai­rių įgū­džių, tarp jų ir kri­ti­nio mąs­ty­mo, gali­me moky­tis bet kuria­me amžiu­je, rei­kia tik sąmo­nin­go pasi­rin­ki­mo ir apsi­spren­di­mo tai dary­ti ir aiš­kaus suvo­ki­mo, kam to rei­kia. Tuo­met atsi­ran­da ir lai­ko tam, ir ener­gi­jos, nes, kaip ir bet kurio kito įgū­džio moky­ma­sis, tam rei­kia nuo­sek­lu­mo, pastan­gų ir tei­gia­mo požiū­rio į nesėk­mę, nes ne visa­da tai grei­tai pavyks­ta.

Visa­me pasau­ly­je atlik­ti tyri­mai paro­dė kri­ti­nio mąs­ty­mo įta­ką pri­imant spren­di­mus dėl mūsų svei­ka­tos, poli­ti­kos, san­ty­kių, finan­sų, var­to­ji­mo, švie­ti­mo, dar­bo ir kt.

Šis įgū­dis tam­pa dar svar­bes­nis šian­dien nei bet kada anks­čiau dėl kelių pag­rin­di­nių prie­žas­čių:

           Pir­miau­sia, infor­ma­ci­jos srau­tas. Šiuo­lai­ki­nia­me pasau­ly­je mes esa­me ne tik infor­ma­ci­jos amžiu­je, bet ir infor­ma­ci­jos per­tek­liaus amžiu­je.

Per socia­li­nius tink­lus, inter­ne­tą, tele­vi­zi­ją ir kitus kana­lus mus nuo­lat pasie­kia didžiu­lė infor­ma­ci­jos lavi­na. Tai reiš­kia, kad svar­bu būti geban­čiam kri­tiš­kai ver­tin­ti šią infor­ma­ci­ją, atskir­ti fak­tus nuo dezin­for­ma­ci­jos, įžvelg­ti paslėp­tas mani­pu­lia­ci­jas ir tie­sas.

Apskai­čiuo­ta, kad žmo­nės visa­me pasau­ly­je per die­ną pra­lei­džia vidu­ti­niš­kai 2,5 val. socia­li­nė­je žinias­klai­do­je (Ali ir AJLabs 2023), tačiau per tą lai­ką pateik­ta infor­ma­ci­ja nėra visų požiū­rių rep­re­zen­ta­ci­ja. Viso­se pag­rin­di­nė­se socia­li­nės žinias­klai­dos sve­tai­nė­se nau­do­ja­mi algo­rit­mai, kurie patei­kia mums turi­nį pagal kiek­vie­no mūsų domė­ji­mo­si sri­tis (pvz., vaiz­do įra­šus, kuriuos per­žiū­rė­jo­te, kuriais dali­no­tės arba pažy­mė­jo­te „Patin­ka“).

Šie algo­rit­mai suren­ka apie mus pakan­ka­mai infor­ma­ci­jos, kad pra­dė­tų teik­ti infor­ma­ci­ją, ati­tin­kan­čią mūsų inte­re­sus ar esa­mus įsi­ti­ki­ni­mus. Tokiu atve­ju mes nebe­gau­na­me infor­ma­ci­jos, kuri neati­tin­ka ir konf­lik­tuo­ja su mūsų įsi­ti­ki­ni­mais. Nebe­lie­ka porei­kio kel­ti sau klau­si­mų, ana­li­zuo­ti, ste­bė­tis... Tai neska­ti­na kri­ti­nio mąs­ty­mo, daro mus „negy­vais“ žmo­nė­mis.

           Ant­ra, tech­no­lo­gi­jų įta­ka. Tech­no­lo­gi­jų plėt­ra šiais lai­kais eina neįti­kė­ti­nai spar­čiu tem­pu, o tai kelia nau­jus iššū­kius ir gali­my­bes. Kri­ti­nis mąs­ty­mas yra būti­nas, kad būtu­me pajė­gūs suvok­ti, kaip šios tech­no­lo­gi­jos vei­kia, kokią įta­ką jos daro mūsų gyve­ni­mui ir kaip gali­me jas panau­do­ti mak­si­ma­liai nau­din­gai, ven­giant gali­mų pavo­jų ir šalu­ti­nių povei­kių.

           Tre­čia, socia­li­nės ir poli­ti­nės įtam­pos. Šiais lai­kais dau­gy­bė šalių pati­ria socia­li­nę ar poli­ti­nę įtam­pą dėl įvai­rių prie­žas­čių. Kri­ti­nis mąs­ty­mas pade­da mums supras­ti šiuos reiš­ki­nius iš skir­tin­gų per­spek­ty­vų, įžvelg­ti pag­rin­di­nes jų prie­žas­tis ir ieš­ko­ti tai­kių, sude­rin­tų spren­di­mų.

Kaip gali­ma ugdy­ti / stip­rin­ti savo kri­ti­nį mąs­ty­mą?

           Pasi­rin­ki­te temą ar sri­tį, kurią norė­tu­mė­te ištir­ti, ir pra­dė­ki­te tyri­nė­ti su ja susi­ju­sią infor­ma­ci­ją. Skai­ty­ki­te kny­gas, straips­nius, moks­li­nius tyri­mus ir kitus šal­ti­nius, kurie suteiks jums pla­tų ir įvai­rų požiū­rį šia tema.

           Būki­te kri­tiš­ki skai­ty­da­mi ir klau­sy­da­mie­si infor­ma­ci­jos. Išsi­aiš­kin­ki­te šal­ti­nį, pati­ki­mu­mą ir moty­vus. Atskir­ki­te fak­tus nuo nuo­mo­nių ir įsi­ti­ki­ni­mų. Sten­ki­tės išsi­aiš­kin­ti kiek­vie­no argu­men­to pagrįs­tu­mą.

           Daly­vau­ki­te dis­ku­si­jo­se su kitais žmo­nė­mis įvai­rio­mis temo­mis. Kai žmo­gus išsa­ko nuo­mo­nę, kuri labai ski­ria­si nuo jūsų, ramiai išklau­sy­ki­te, tuo­met išsa­ky­ki­te savo nuo­mo­nę. Užduo­ki­te klau­si­mus apie išsa­ky­tą kito­kią nuo­mo­nę ar požiū­rį.

           Kri­ti­nis mąs­ty­mas yra įgū­dis, kurį rei­kia nuo­lat tobu­lin­ti. Nepai­sant to, kiek daug jūs jau žino­te, visa­da būki­te atvi­ri nau­jai infor­ma­ci­jai ir nau­joms idė­joms. Tai­ky­ki­te kri­ti­nio mąs­ty­mo prin­ci­pus savo kas­die­nia­me gyve­ni­me ir pro­fe­si­nė­je veik­lo­je. Nuti­kus kaž­ko­kiai situ­aci­jai, lavin­ki­te įgū­džius mąs­ty­ti ir klaus­ti: „O kodėl aš dabar taip gal­vo­ju?“, „Kuo pagrįs­tas toks mano mąs­ty­mas“, „Kokios pasek­mės bus tokio mano gal­vo­ji­mo?“, „O kas jei­gu ...?“

Gebė­ji­mas kri­tiš­kai mąs­ty­ti nega­ran­tuo­ja mums gero gyve­ni­mo, kuria­me nėra šališ­ku­mo ar klai­dų, ir nega­ran­tuo­ja, kad netap­si­me blo­gų pata­ri­mų socia­li­niuo­se tink­luo­se auko­mis, tačiau tai gali apsau­go­ti mus nuo tam tik­rų nei­gia­mų gyve­ni­mo įvy­kių.

Neig­no­ruo­ki­me kitaip mąs­tan­čių, nesku­bė­ki­me ver­tin­ti vis­ko pagal savo priz­mę. Pri­pa­žin­ki­me, kad kaž­ko neži­no­me, nesu­pran­ta­me, sukly­do­me, nes tai ir daro mus gyvais žmo­nė­mis.

Neig­no­ruo­ki­me kitaip mąs­tan­čių, nesku­bė­ki­me ver­tin­ti vis­ko pagal savo priz­mę. Pri­pa­žin­ki­me, kad kaž­ko neži­no­me, nesu­pran­ta­me, sukly­do­me, nes tai ir daro mus gyvais žmo­nė­mis.

Nesku­bė­ki­me pri­im­ti spren­di­mų, dary­ti išva­dų, o visa­da duo­ki­me sau lai­ko pagal­vo­ti.

Tačiau kri­ti­nis mąs­ty­mas nėra leng­vai įgy­ja­mas įgū­dis. Tai rei­ka­lau­ja prak­ti­kos, nuo­la­ti­nio skai­ty­mo, dis­ku­si­jų ir iššū­kių pri­ėmi­mo. Tačiau inves­ti­ci­ja į šiuos įgū­džius yra ver­ta, nes kri­ti­nis mąs­ty­mas yra rak­tas į sėk­mę tiek asme­ni­nia­me, tiek pro­fe­si­nia­me gyve­ni­me. Tai lei­džia mums tap­ti sąmo­nin­ges­nėms ir efek­ty­ves­nėms asme­ny­bėms mūsų kin­tan­čia­me pasau­ly­je.

Neig­no­ruo­ki­me kitaip mąs­tan­čių, nesku­bė­ki­me ver­tin­ti vis­ko pagal savo priz­mę. Pri­pa­žin­ki­me, kad kaž­ko neži­no­me, nesu­pran­ta­me, sukly­do­me, nes tai ir daro mus gyvais žmo­nė­mis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder