Aleksandra Žvirblytė apie muzikos festivalyje koncertuosiančias žvaigždes: „Kuo aukštesnio lygio muzikas, tuo mažiau pretenzijų jis turi“
Beveik metus vykęs pasiruošimas artėja prie finišo tiesiosios – artistai sukviesti, programos suderintos, pageidavimai išpildyti.
Tačiau festivalio įkūrėja ir siela, viena garsiausių Lietuvos pianisčių, profesorė Aleksandra Žvirblytė atvira – atsikvėpti galės tik po to, kai nuskambės paskutinis finalinio koncerto akordas.
„Festivalis, tarsi gyvas organizmas, nuolat pulsuoja, keičiasi, pateikia staigmenų, kurios dažniausiai nebūna malonios.
Iškilusius iššūkius reikia spręsti čia ir dabar, o tai ne visada paprasta“, – prisipažįsta jau dvyliktą kartą į Palangą muzikos šventę atvežanti A. Žvirblytė.
- Esate aktyviai koncertuojanti pianistė – kasmet grojate beveik šimtą koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, esate nuolat kviečiama teisėjauti tarptautiniuose konkursuose, daug laiko ir širdies atima dėstymas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tad jūsų laisvadienius galima būtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kodėl užsikrovėte ant pečių dar ir tokią atsakomybę, kaip festivalio organizavimas? – klausiame Aleksandros Žvirblytės.
- Niekada netroškau užsiimti organizacine veikla, bet vis atsitikdavo taip, kad būdavau į ją įtraukiama – nuo studentiškų vakarų iki pagalbos organizuojant rimtesnius renginius.
Visi tvirtino, kad galiu tai daryti, bet buvo daugybė kitų interesų, kurie užpildydavo gyvenimą.
Kai gavau pasiūlymą ką nors padaryti Palangoje, buvau tam gyvenimo tarpsnyje, kur norėjosi ko nors naujo. Taigi, pagalvojau – pamėginsiu. Pradžia buvo netikėtai sėkminga, tad užsikabliavau.
Ir supratau, kad tai – labai prasminga veikla. Mūsų, muzikos profesionalų, gretose daug kalbama apie tai, jog klasikai kasmet vis sunkiau atsilaikyti prieš rinką užtvindančią masinę kultūrą.
Jei norime išsilaikyti, turime ieškoti būdų, kaip klausytoją ugdyti, sudominti, kaip pateikti jam kokybiškas, meniškai vertingas ir įdomias programas.
- Iš pažiūros atrodote rami, trapi moteris. Ar organizuojant festivalį netenka kartais trenkti kumščiu į stalą?
- Esu taikus žmogus, kumščiais per stalą trankyti nemėgstu, paprastai randu kitų sprendimo būdų. Tik pradėjusi organizuoti festivalį į visas problemas reaguodavau emocingiau, bet po kelerių metų supratau, kad tai neveikia – rezultatas tikrai nebūna geresnis, o pajuodusių nuo nemigos paakių jau neužmaskuodavo ir pati kokybiškiausia kosmetika. Išmokau atsitraukti, pažvelgti į problemą iš šono ir spręsti remdamasi logika.
- Šiemet vyks jau dvyliktasis Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. O kokia buvo pradžia?
- 2013 metais Palanga tapo kultūros sostine. Ta proga gavau pasiūlymą suorganizuoti keletą klasikinės muzikos renginių. Radau Čiurlionio sąsajų su šiuo miestu, taip kilo mintis suteikti festivaliui mūsų genijaus vardą.
Visi grojusieji pirmame festivalyje buvo mano draugai – finansų buvo labai mažai, tad suskambinau visiems ir pasakiau: „Organizuoju festivalį. Pirmas kartas. Nežinau, kas bus, ar galite prisidėti?“
Nė vienas neatsisakė – tie pirmieji 5 renginiai pavyko puikiai.
Buvo fantastiškas atidarymas – gavome sceną su visa įranga prie pat Tiškevičių rūmų, grojo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestras, jauni solistai, dalyvavo choras „Aukuras“.
Baigėme L. van Beethoveno „Fantazija fortepijonui, orkestrui ir chorui“, po kurios dar ilgai skambėjo audringos publikos ovacijos ir susižavėjimo šūksniai.
Toks buvo startas, po kurio gimė ir festivalis Vilniuje. Dabar jau per metus turime apie 30 renginių – koncertų Palangoje, Vilniuje, edukacijų kituose Lietuvos miestuose.
Turiu fantastišką komandą, kurios branduolys susiformavo jau pirmame festivalyje, vėliau po truputį pradėjo jungtis dar daugiau entuziastų.
Man labai svarbu ne tik kompetencija, bet ir žmogiškosios savybės. Priimdama naują žmogų visuomet žiūriu, ar jis gerai komunikuoja su kitais komandos nariais, todėl galiu pasakyti, kad turime Čiurlionio festivalio šeimą.
- Gal kam atrodo, kad atostogos – ne laikas klasikinei muzikai. Ką atsakytumėte taip manantiems?
- Atostogos – laikas viskam! Išbandyti tai, apie ką svajoji. Pailsėti. Pasikrauti. Aš pati po gero koncerto išeinu gavusi milžinišką dvasinės energijos užtaisą, išsivaliusi sielą.
Pažįstu vieną muziką, kuris du metus grojo vien Bacho muziką. Per tuos metus nesirgo absoliučiai – net slogos neturėjo. Štai kokia vidinė harmonija yra toje muzikoje!
- Į Palangą suvažiuoja didžiausios klasikinės muzikos žvaigždės. Ar labai sudėtinga išpildyti jų vadinamuosius raiderius – pageidavimų sąrašus?
- Kiekvienas jų turi savo pomėgius ir rutiną prieš koncertą. Yra mėgstančių tik šiek tiek prisiliesti prie instrumento, leidžiančių sau prieš koncertą pailsėti ir pasigrožėti pajūriu.
Bet yra ir turinčių labai specifinių pageidavimų, pavyzdžiui, gyventi šalia koncertų salės, nes nemėgsta kelionių automobiliu, ar repetuoti nuo pat ankstyvo ryto iki koncerto.
Tiesą sakant, pastebėjau dėsningumą – kuo aukštesnio lygio muzikas, tuo mažiau pretenzijų jis turi. Labai smagiai bendraujame tiek prieš koncertą, tiek po jo.
- Ką klausytojams žada šių metų festivalis?
- Šių metų programa – itin įdomi ir patraukli. Joje bus visko – ir orkestrai, ir garsiausi fortepijono virtuozai, ir akordeono genijus, ir patys įvairiausi kameriniai ansambliai.
Festivalį jau ne pirmus metus finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė, o tai įpareigoja pristatyti publikai pačius ryškiausius muzikus.
Girdėsite scenos grandus – nuo legendinių Mūzos Rubackytės ir Petro Geniušo iki tūkstantines arenas renkančio Martyno Levickio, pirmą kartą Lietuvoje viešinčio smuiko virtuozo Ionelio Manciu, paties Čiurlionio vaikaičio Roko Zubovo dueto su žmona, puikia pianiste Sonata, publikos numylėtinių Liudo Mikalausko ir Vilijos Kuprevičienės, vienos garsiausių lietuvių pianistės Guodos Gedvilaitės ir nuostabių sesių – tarptautiniuose konkursuose laurus skinančių Kajos ir Klėjos Kašubaičių.
Muzikine prasme šis festivalis suvirpins bet kokio stiliaus gerbėjų širdies stygas – nuo A. Vivaldi „Metų laikų“, nuostabiausių J. Brahmso ir E. Griego kūrinių bei „Xylos“ trio atliekamų populiariausių kino filmų takelių iki mudviejų su jau tikrai scenos legenda tapusiu saksofonininku Petru Vyšniausku improvizacijų visų Europos Sąjungos šalių muzikų temomis, pasivaikščiojimų po mišką su Čiurlioniu ir unikalios atlikėjų iš Lenkijos programos, kurioje atsispindės Adomo Mickevičiaus meilė Palangai. O liepos 6-ąją, 21 val., tęsime tradiciją giedoti „Tautišką giesmę“ kartu su visa Lietuva ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniu orkestru.
Tad visos festivalio komandos vardu kviečiu išsirinkti tai, kas labiausiai patinka ir pažadu nepakartojamų emocijų jūrą.
Aleksandrą Žvirblytę kalbino Katrina Zeiter
Rašyti komentarą