„Artimos tolumos“: kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrybinio kelio stotelė

Naujojo albumo, išleisto asmeninio jubiliejaus proga, pavadinimas „Artimos tolumos“ tarsi apibendrina kompozitorės kūrybinį pasaulį - jame susitinka jūros horizontai, kelionių įspūdžiai, lietuviškos tapatybės refleksijos ir asmeninė kūrėjos patirtis gyvenant Klaipėdoje, „ant pasaulio krašto“.

Apie albumo atsiradimą, kūrybos inspiracijas ir daugiau nei tris dešimtmečius trunkantį kūrybinį kelią kompozitorė pasakoja šiame interviu.

Jūsų naujoji autorinė plokštelė „Artimos tolumos“, išleista 2025 m. gruodį garso įrašų studijoje „MAMA Studios“, pasirodė asmeninio jubiliejaus proga. Kaip gimė sprendimas šį gyvenimo etapą pažymėti būtent albumu?

2024 metų pabaigoje būdama menininkų rezidencijoje AIR Kremse (Austrija) sulaukiau netikėto „MAMA Studios“ vadovo Arūno Zujaus skambučio su pasiūlymu išleisti autorinę kompaktinę plokštelę. Labai apsidžiaugiau ir iškart sutikau, nes jau kurį laiką apie tai svajojau. 

Juolab kad nuo pirmojo autorinio CD / DVD leidinio „Šauksmas - šviesa“ pasirodymo buvo praėję beveik 15 metų. Sudariau būsimo albumo kūrinių programą, sukontaktavau su atlikėjais. Dėl visų jų entuziazmo, profesionalumo ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimo šį sumanymą pavyko sėkmingai įgyvendinti. Taip sutapo, kad tai įvyko jubiliejiniais metais, ir galėjau juos pažymėti prasminga dovana sau bei kitiems.

Kodėl pasirinkote pavadinimą „Artimos tolumos“? Ką jis Jums reiškia?

Albumas pavadintas pagal vieną iš jame skambančių kūrinių, kuris buvo parašytas Thomo Manno festivalio užsakymu. „Artimos tolumos“, mano nuomone, tinkamai perteikia tą atskirties jausmą, kuris manęs neapleidžia gyvenant ir dirbant Klaipėdoje, paribio mieste ant jūros kranto. 

Kita vertus, gyvendama toli nuo intensyvaus kultūrinių įvykių srauto, turiu laiko kontempliuoti pasaulį pagal save, kūryboje kalbėti savo balsu ir tiesiog būti savimi. Tai ypač svarbu rašant kamerinę muziką, kuri sudaro didžiausią mano kūrybos dalį.

Pavadinimas „Artimos tolumos“ tapo viso leidinio prasminiu raktu ir netgi inspiravo jo vizualinį spendimą. Albumo dizaino ir nuotraukų autorius yra Ernestas Šimkūnas, anksčiau sukūręs vizualinį apipavidalinimą jau minėtam dvigubam albumui „Šauksmas - šviesa“ bei keliems mano kūrinių natų leidiniams.

Įdomu išgirsti, kokiu principu atrinkote kūrinius šiai plokštelei? Ar tai tam tikras Jūsų kūrybos retrospektyvinis žvilgsnis, ar labiau šiandienos kūrybinės savasties portretas?

Sudarydama leidinio programą, rinkausi tuos kamerinės muzikos kūrinius, kuriuos vienytų bendra tema, kurie atskleistų tam tikrą mano kūrybos kryptį ir kartu reprezentuotų pastarųjų metų darbus. Didžioji dalis kūrinių - tiesiogiai ir ne - susiję su jūros toliais, vandeniu. Tai akivaizdu ir jų pavadinimuose: „Pamatyk jūrą tolumoje“, „Lietus lyja toli nuo mūsų“, „Banga palydi paukščio skrydį“, „Lakštingalos lietuje“, „Ryto rasa krito“... 

Bet labiausiai šios inspiracijos siejasi su gyvenimiška situacija, nes gyvenu mieste prie jūros. Net leidinio viršelyje matosi jūra, o spalvinėje paletėje vyrauja mėlyna ir balta spalvos.

© Asmeninio albumo nuotr.

Albume įrašytos skirtingais laikotarpiais sukurtos kompozicijos ir naujos anksčiau parašytų kūrinių versijos kitoms instrumentinėms sudėtims. Tarp jo atlikėjų yra daug ištikimų mano kūrybos skleidėjų, įkvėpusių ir šių kūrinių atsiradimą - tai smuikininkės Rusnė Mataitytė, Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas, pianistė Guoda Gedvilaitė, švedų perkusininkų duetas „Rhythm Art Duo“ (Danielis Bergas ir Fredrikas Duvlingas). 

Albume taip pat skamba seserų Daunyčių ansamblio „Regnum musicale“ (fleitininkė Vita Marija, smuikininkė Kotryna Ugnė, violončelininkė Elena ir arfininkė Joana), „The New Baltic Sound Quartet“ (D. Dėdinskaitė, G. Pyšniakas, perkusininkai Pavelas Giunteris, Guntaras Freibergas), dueto „Deep Blue“ (fleitininkė Augustė Ivanauskienė ir arfininkė Liucilė Uršulė Vilimaitė) atliekamos naujos anksčiau sukurtų kūrinių versijos. Leidinio tekstus parašė, redagavo ir išvertė muzikologė Veronika Janatjeva. Visiems jiems esu labai dėkinga.

Jūsų muzikoje nuolat atsikartoja miesto ir jūros simboliai. Kaip šiame albume atsispindi Klaipėda ir gyvenimas „ant pasaulio krašto“?

Jau minėjau, kad jūros temos atspindžių šiame kamerinės muzikos albume tikrai daug, tačiau miesto tema ir simboliai pagrinde randa atgarsį mano orkestrinėje kūryboje („Atviras miestas“, „Miesto labirintas“, „Miestas - meno kūrinys“ ir t. t.), stambių žanrų opusuose (istorijų opera „Klaipėda“, kuriai muziką rašėme keturi kompozitoriai). Tikiuosi, kad ateityje atsiras orkestrinės muzikos garso įrašų leidinys, skirtas miestui. 

O daugumoje šio albumo kūrinių galima išgirsti gyvenimo „ant pasaulio krašto“ sukeliamą stiprų vienišumo, ilgesio jausmą, suteikiantį jiems kiek melancholišką atspalvį. Tik vienintelė ir trumpiausia albumo kompozicija perkusininkų duetui „Akataka“ yra greito tempo ir aktyvaus ritminio piešinio koncertinė pjesė - tarsi netikėtai išniręs ir bangas pašiaušiantis pajūrio vėjo gūsis.

Per daugiau nei tris dešimtmečius Jūsų kūryboje keitėsi stilistika, tematiniai akcentai. Kaip pati apibūdintumėte savo muzikinės kalbos raidą nuo pirmųjų kūrinių iki „Artimų tolumų“?

Bėgant metams, juolab dešimtmečiams, natūralu, jog keičiasi tiek pati kūrėjo asmenybė, tiek jo kūryba. Įdomu stebėti savo pačios kaitą, pavartant anksčiau sukurtų kūrinių partitūras ar pasiklausant įrašų. Kartais tokius kūrinius pritaikau kitoms atlikėjų sudėtims ir prikeliu naujam gyvenimui koncertinėse scenose. 

Albume „Artimos tolumos“ skamba trys tokie atnaujinti kūriniai. Vieno iš jų - „Ryto rasa krito“ - pirmoji versija instrumentiniam kvintetui buvo sukurta 1996-aisiais, tačiau, mano nuomone, kūrinys iki šiol nepraranda savo žavesio ir aktualumo. Todėl ir gimė nauja kūrinio versija ansambliui „Regnum musicale“.

Pernai po ilgos pertraukos išgirdau studijų laikų kūrinį „Imitacijos“, kurį parašiau vos įstojusi į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, t. y. prieš 40 metų. Nustebau, kad jame jau matosi dabartiniam kūrybiniam braižui būdingi bruožai: lietuviškumo ir modernumo jungtys, liaudies dainų elementai, minimalizmo daigai.

Jau minėtame kūrinyje „Ryto rasa krito“ pirmą kartą panaudojau sutartinės motyvą, o ir pačiai kompozicijai daviau jos pavadinimą, nors tuo metu dar negalvojau savo kūrinių inkrustuoti lietuvių liaudies dainų citatomis. Tas poreikis kūryboje pasitelkti lietuviškos savimonės ženklus man atėjo vėliau ir natūraliai tapo sąmoningu pasirinkimu.

Pastaruoju metu dažname kūrinyje naudoju motyvus, pasiskolintus iš liaudies dainų, pagrinde - Mažosios Lietuvos regiono, kartais dzūkų bei rytų aukštaičių dainų intonacijas. Tai tapo vienu iš pagrindinių mano kūrybą maitinančių įkvėpimo šaltinių, mano lietuviškos, klaipėdietiškos tapatybės ženklu. Jis girdisi albumo kūriniuose „Pamatyk jūrą tolumoje“ fortepijoniniam trio, „Garsas prabyla į tylą“ fortepijonui solo ir jau minėtame kūrinyje „Akataka“. 

Lietuvininkų dainos motyvą taip pat įpyniau į kompoziciją „Lietus lyja toli nuo mūsų“, pavadintą pagal žymaus austrų dailininko ir architekto Friedensreicho Hundertwasserio paveikslą.

Muzikos garsais siekiu bendrauti su Lietuva ir pasauliu, nes manau, kad jie mano mintis perteikia tiksliau nei žodžiai.

Titulinio kūrinio „Artimos tolumos“ smuikui ir violončelei muzikinėje medžiagoje sujungiau Mažosios Lietuvos dainos melodinį motyvą ir Johanno Sebastiano Bacho Preliudo fragmentą. Kadangi kūrinys buvo skirtas Nidoje vykstančiam festivaliui, jame norėjau susieti dvi anksčiau buvusias artimas, bet dabar jau nutolusias kultūras - Rytų Prūsijos lietuvininkų ir vokiškąją.

Iš aštuonių šioje kompaktinėje plokštelėje įrašytų kūrinių tik „Banga palydi paukščio skrydį“ smuikui solo ir „Lakštingalos lietuje“ fleitai ir arfai neturi akivaizdžių lietuviškumo ženklų. Pastarasis kūrinys, beje, pavadintas pagal XII a. japonų poeto Saigio eilėraštį.

Jūsų kūrybą „maitina“ lietuvių poezija, Mažosios Lietuvos tradicija, tautinės tapatybės refleksijos. Kaip šiandien suvokiate savo misiją būti „mažu lapeliu ant lietuviškos kultūros medžio“?

Dėmesys Lietuvos kultūrai, lietuvių kalbos, poezijos, prozos tekstų naudojimas, liaudies dainų intonacijomis paremta muzikinė kalba - tai mano vertybinis pasirinkimas, kylantis iš noro būti savo tautos atstove, tai viešai ir aiškiai deklaruoti. Būnu laiminga, kai mano kūryba sklinda per pasaulį, atstovaudama mūsų tautai kituose kultūriniuose kontekstuose. Tokios progos vis dažniau pasitaiko pastaruoju metu ir labai motyvuoja. 

Štai balandžio 4 dieną mano kūrinys „Saulėlydžio jūros daina“ arfų duetui skambės tolimojoje saulėtekio šalyje - Japonijoje, Lietuvos kultūrą pristatančių renginių programoje. Jį atliks lietuvės Joanos Daunytės ir japonės Tomoko Uchidos duetas.

Pastaruoju metu dažname kūrinyje naudoju motyvus, pasiskolintus iš liaudies dainų, pagrinde - Mažosios Lietuvos regiono, kartais dzūkų bei rytų aukštaičių dainų intonacijas.

„Baltijos fleitų kvartetas“, kurį sudaro Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlikėjai, pernai keletą kartų Baltijos šalyse pristatė programą „Viva musica via Baltica“. Joje „Saulėlydžio jūros daina“ skambėjo fleitų tembrais.

Albume įrašyta kompozicija „Pamatyk jūrą tolumoje“ buvo sukurta specialiai projektui „Langas į Lietuvą“, kurį Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo 25-mečio proga inicijavo D. Dėdinskaitė ir G. Pyšniakas. Kūrinys skambėjo projekto koncertiniame ture daugiau kaip 16 šalių, taip pat keliose Lietuvos scenose. 

Minėto atlikėjų dueto dėka dabar po pasaulį keliauja „Artimos tolumos“ - vasario mėnesį jos buvo atliktos Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtuose renginiuose Malagoje ir Dubline, o rugpjūtį skambės Šveicarijoje.

Esate ne tik kompozitorė, bet ir daug metų dėstote Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Kaip darbas su jaunaisiais muzikais veikia Jūsų pačios kūrybą? Ar studentai Jus įkvepia ieškoti naujų formų?

Matau prasmę tame, kad su Lietuvos muzikine kultūra esu susijusi ne tik kaip kompozitorė, bet ir kaip pedagogė. Jau daugiau nei 30 metų Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje dėstau lietuvių muzikos istorijos kursą. Siekiu, kad mokiniai artimiau pažintų mūsų tautos muzikinį paveldą ir kompozitorių kūrybą, ją pamiltų ir didžiuotųsi savo tėvyne, kuri pasauliui dovanojo archajiškas sutartines, M. K. Čiurlionį, B. Kutavičių ir t. t. 

Darbas su konservatorijos mokiniais dėstant lietuvių muzikos istoriją, šiuolaikinę muziką, o juo labiau - kompozicijos discipliną specialybės mokiniams ir ją lankyti pasirinkusiems kitų specialybių jauniesiems muzikams, skatina mane nuolat tobulėti, sekti aktualiausius muzikinius įvykius. Turiu domėtis tiek istorija, tiek šiandienos naujovėmis, rasti bendrą kalbą su jaunimu, jį „uždegti“ ir motyvuoti. 

Mėgstamas darbas su talentingais muziką kuriančiais mokiniais ir mane pačią įkvepia kūrybai, ieškojimams, be kurių nebūtų atradimų. Kartais po visą dieną trunkančių pamokų namo grįžtu „kaip ant sparnų“, nes džiaugsmas dėl mokinio kūrybinių pasiekimų gerokai viršija lūkesčius ir nuovargį.

Kelionės Jūsų gyvenime užima svarbią vietą - esate sakiusi, kad mėgstate „prisiartinti“ tolimus kraštus. Kaip kelionių įspūdžiai transformuojasi į garsą?

Kelionių įspūdžiai gana dažnai prabyla muzikos garsais. Pavyzdžiui, kūrinio „Lietus lyja toli nuo mūsų“ atsiradimui įtaką padarė 2008 metais Vienoje aplankytas Hundertwasserhaus ir į Klaipėdą parsivežtas atvirukas su minėto paveikslo reprodukcija. 

Smagu, kad kūrinio versijos smuikui, violončelei ir dviem mušamiesiems premjerą koncerte Vienoje atliko šioje plokštelėje grojantis „New Baltic Sound Quartet“. Taip po penkiolikos metų kūrinys suskambėjo ten, kur kilo jo pirminė idėja.

Opusas fortepijonui 4 rankoms „Alpių traukinys“ atsirado pakeliavus šveicariškais traukiniais, gėrintis stulbinančiais Alpių peizažais. Pernykštės kelionės į Austriją įspūdžiai ir svajonės apie pasivaikščiojimus Šveicarijos Alpėse ką tik buvo užkoduoti viename naujausių mano kūrinių poetišku pavadinimu „Pažiūrėki, kaip sninga, Alpių ežeras minga, ir laikas tarsi sustoja...“ Jis skirtas Šveicarijoje reziduojančiam Vilijos Poškutės ir Tomo Daukanto fortepijoniniam duetui.

Kompozicija „Visby - Bike“ taip pat buvo įkvėpta kelionės. Jos ekspresyvi muzika perteikia įspūdžius, kuriuos patyriau Gotlando saloje, būdama reziduojančia kompozitore Visbio tarptautiniame kompozitorių centre (VICC, Švedija). Mane nustebino tai, kad vasario mėnesį nemažai žmonių ten važinėja dviračiais, kas inspiravo kūrinio pavadinimą ir aktyvų muzikos charakterį. 

Tai vyko 2002 metais, mano pirmosios rezidencijos VICC metu. 2025 metų lapkritį, viešėdama ten ketvirtąjį kartą, taip pat dirbau prie švediškos tematikos kūrinio „Anapus horizonto“ naujos versijos fleitai, mušamiesiems ir styginių orkestrui. Jo muzikos koloritą nuspalvina dviejų švediškų dainų citatos.

„Artimos tolumos“ - lyg pokalbis su klausytoju. Kokią pagrindinę žinutę ar jausmą norėtumėte, kad jis išsineštų po šio susitikimo su Jūsų muzika?

Muzika yra garsinės vibracijos, turinčios tam tikrą dažnį. Jau esu ne kartą minėjusi, kad muzikos garsais siekiu bendrauti su Lietuva ir pasauliu, nes manau, kad jie mano mintis perteikia tiksliau nei žodžiai. Jei mano muzikos vibracijų dažnis bus priimtas ir išgirstas klausytojų, tikiuosi, jie perskaitys garsais užkoduotas mintis, pajus ramybę ir darną, išgirs lietuvišką, klaipėdietišką skambesį. 

Norėčiau muzikos galia apjungti žmones, priartinti tuos, kurie yra toli per laiko ir erdvės atstumą, kad jie taptų vieningi ir skleistų kuriančiąją energiją.

2025 m. buvote apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija. Gal šis įvertinimas pakeitė Jūsų santykį su atsakomybe, auditorija?

Pernai pelnyta Vyriausybės kultūros ir meno premija man buvo pasitikėjimo ženklas, kad tai, ką darau, yra svarbu ne tik man, bet ir Lietuvai. Juolab kad gyvendama Klaipėdoje buvau pastebėta visos šalies kontekste. Premiją gavus atsakomybė dar labiau padidėjo, kaip ir motyvacija toliau nuosekliai dirbti. 

Prisidėjo visuomeninių pareigų - buvau išrinkta į Lietuvos kompozitorių sąjungos tarybą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Meno tarybą. Tad ir toliau dažnai tenka keliauti tarp Klaipėdos ir Vilniaus, maloniai bendrauti su kolegomis, partitūrose fiksuoti kūrybines idėjas ir kartu stebėti besiplečiančią kūrinių skambėjimo geografiją bei auditoriją.