Atrasti Mažąją Lietuvą bus dar paprasčiau – žymūs statiniai keliasi į skaitmeninę erdvę

Tarp Mažosios Lietuvos regione skaitmeninamų objektų – Klaipėdos pašto stoties statinių bei Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksai, Smalininkų uosto statinių kompleksas. Šie objektai atspindi regiono istoriją, glaudžiai susijusią su prekyba, laivyba ir pajūrio kultūra.

Iš viso Lietuvoje jau suskaitmenintas 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Visus juos bus galima pamatyti gegužę startuosiančioje nacionalinėje skaitmeninio kultūros turinio platformoje „ekultūra“.

„Kultūros paveldo skaitmeninimas nėra vien technologinis projektas – tai ilgalaikė nacionalinė investicija į mūsų kultūrinę atmintį. Kurdami tikslius skaitmeninius paveldo objektų atvaizdus siekiame išsaugoti turtingą Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms, atverti jį visuomenei ir užsienio auditorijai. Kartu tai yra galimybė apsaugoti svarbiausius šalies paveldo objektus galimų grėsmių akivaizdoje – nuo duomenų praradimo iki karo ar kitų krizių atvejų“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Pasak jos, skaitmeninis paveldas taip pat leidžia regionams tapti labiau matomiems nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, o kultūros lobynams – būti pasiekiamiems nepriklausomai nuo fizinės vietos. 

Mažoji Lietuva – jūrinės kultūros ir turizmo traukos regionas

Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Jolantos Masiulienės, Mažoji Lietuva išsiskiria savitomis tradicijomis, kultūriniu identitetu, istorija ir išskirtine gamta. Tai labai savitas Lietuvos kampelis prie Baltijos jūros ir Nemuno deltos, kuriame susipina skirtingos kultūrinės įtakos, stipriai juntamas vokiškas ir prūsiškas paveldas.

„Apsilankymas Šilutėje ir Pamario krašte leidžia pažinti šį išskirtinį regioną per jo kasdienybę, architektūrą ir gyvenimo būdą. Vandens, vėjo ir atvirų kraštovaizdžių formuojama aplinka kuria kitokią kelionių patirtį nei kituose Lietuvos regionuose“, – sako J. Masiulienė.

Jos teigimu, skaitmeniniai svarbiausių objektų modeliai gali būti naudinga priemonė šias patirtis pristatyti plačiau, jei jie yra kryptingai integruojami į turizmo turinį ir sprendimus.

„Toks projektas gali tapti svarbia turinio baze regionams – tiek edukacijoms, tiek rinkodarai ar turizmo skatinimui. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali prisidėti prie regiono patrauklumo ir išskirtinumo formavimo“, – pastebi J. Masiulienė. 

Šimtai pastatų ir sudėtingas technologinis procesas

„Skaitmeninimo metu objektai fiksuojami tiek iš išorės, tiek iš vidaus, naudojant antžeminius lazerinius 3D skenerius ir dronus. Tokiu būdu surenkami itin tikslūs duomenys apie pastato formas, architektūrinius elementus ir konstrukcijas. Iš šių duomenų kuriami vadinamieji skaitmeniniai dvyniai – detalūs 3D modeliai, leidžiantys virtualiai tyrinėti objektą ir analizuoti jo būklę“, – pasakoja Donatas Kubilius, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovas, atsakingas už Lietuvos kultūros paveldo objektų skaitmeninimą 3D technologijomis platformai „ekultūra“.

Pasak jo, dronai leidžia užfiksuoti antžeminiams skeneriams nepasiekiamas vietas – stogus, bokštus ar sudėtingas architektūrines detales, todėl galutinis 3D modelis tampa itin tikslus ir išsamus.

Tokie duomenys gali būti naudojami ne tik pažinimo ir edukacijos tikslais, bet ir planuojant restauravimo darbus ar tiksliai atkuriant objektą jo pažeidimo ar sunaikinimo atveju.