Atsinaujinęs Jono Šliūpo muziejus atveria duris lankytojams – po kapitalinio remonto ir su išskirtine paroda

Dar XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje 1931–1944 metais gyveno gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, daugelio kultūros, mokslo, visuomeninių draugijų steigėjas ir narys, publicistas, Palangos miesto pirmasis burmistras Jonas Šliūpas.

Istorinis pastatas renovuotas ateities kartoms

Remonto darbai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klimato kaitos programos (APVA) lėšų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir muziejaus lėšų, nes dar 2020-aisiais, atlikus išsamų pastato energijos vartojimo auditą, nustatyta ne itin džiuginanti pastato, atspindinčio liaudiškos medinės architektūros tradicijas, būklė. Visa projekto vertė – daugiau nei 730 tūkst. eurų.

„Siekiant išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, šio medinio pastato atnaujinimas buvo būtinas.

Taigi labai džiaugiuosi, kad sklandaus ir visapusiško bendradarbiavimo su Europos Sąjungos struktūriniais fondais, Klimato kaitos programa, Palangos savivaldybe ir Kultūros ministerija dėka visuomenei sudaromos sąlygos ne tik susipažinti su išskirtiniu mediniu pastatu, bet ir atrasti kultūringą erdvę bendravimui – lankytis jame vyksiančiose parodose, renginiuose, pokalbiuose“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Kaikario, atliekant renovaciją žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Įgyvendinus projektą, pagerintos pastato energetinės savybės, pasiekta B energinio naudingumo klasė.

Palangos savivaldybė taip pat prisidėjo prie visapusiško projekto įgyvendinimo: pasirūpino, kad būtų atnaujintas takas, vedantis į muziejų nuo Vytauto gatvės. Dabar jau įrengtas tako apšvietimas, o pastatas pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, jog miesto vizitine kortele tapusi medinė kurortinė architektūra šiuo metu išgyvena tikrą renesansą: „Tai XIX amžiaus vilų atgimimo laikotarpis.

Muziejaus komanda, ypatingai Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė įdėjo begalę pastangų, kad Palanga turėtų dar vieną naują, modernią ir sutvarkytą erdvę.

Džiugu ir tai, kad Jono Šliūpo memorialinę sodybą sutvarkė vietiniai meistrai, kurie Vakarų Lietuvoje atkūrė jau ne vieną tokį objektą – vilą Anapilis ir Kurhauzą.“

Atsinaujinęs muziejus – išskirtinei lankytojų patirčiai

Jono Šliūpo muziejuje daug dėmesio buvo skirta ir ekspozicinės erdvės atnaujinimui, įrengtos edukacinės ir išplėstos keičiamų parodų patalpos. „Mums ypač svarbu, kad šios erdvės nebūtų tuščios, o kviestų lankytojus ir jiems prabiltų.

Norime, kad Jono Šliūpo muziejus taptų vieta, kurioje mezgamas dialogas tarp istorijos ir šiandienos. Kur susitiktų ir bendrą kalbą rastų ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų dalykų muziejuose ieškantys lankytojai“, – akcentuoja dr. R. Kačkutė.

Šia proga Jono Šliūpo muziejuje lapkričio 8 d. atidaroma paroda „Tapatybė ir forma. Kazio Varnelio kūryba“. Į muziejų atkeliauja rinktiniai Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatai – paties Varnelio oparto kūriniai ir muziejaus fonduose saugomi etnografinės tekstilės dirbiniai.

Atsinaujinusio Jono Šliūpo muziejaus apžiūrėti atvyko ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. „Džiaugiuosi, kad šio muziejaus atidarymas yra lydimas savotiškos dramaturgijos – netikėtumo, kuris tuo pat metu yra gerai apgalvotas.

Be abejo, kalbu apie čia atidaromą Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatų parodą. Dėkoju Lietuvos nacionalinio muziejaus komandai už tai, kad Jono Šliūpo muziejaus atidarymas iš tiesų tampa įvykiu ne tik Palangai.

Tai paskata mums visiems prisiminti, kad mūsų istorija nėra kažkokie apdulkėję metraščiai, ištraukiami tik ypatingomis progomis. Istorija mus supa kasdien ir primena, kas mes esame ir iš kur atėjome.

Taip, kaip šis namas primena ne tik Joną Šliūpą, bet ir visą tarpukario inteligentiją, ir dar ankstesnę Palangą, kuri mena grafų Tiškevičių laikus. Visa ta atmintis ir yra tvirčiausias pagrindas, į kurį mes galime remtis neramiais laikais“, – sakė S. Kairys.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė tiki, jog po poros metų bus atidaryta nauja ekspozicija, skirta pirmajam Palangos burmistrui, o pats muziejus taps vienu didžiausių vakarų Lietuvos ir populiariausio kurorto kultūriniu traukos centru, kur nuolatinė ekspozicija, parodos ir renginiai kokybe nenusileis didmiesčių renginių kokybei.

Jono Šliūpo muziejaus nuolatinės ekspozicijos įrengimas naudojant inovatyvius ir patrauklius sprendimus įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą. Muziejaus ekspozicijos atnaujinimui numatyta skirti 400 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos apie šiuo metu Jono Šliūpo muziejuje atidaromą parodą galima rasti čia: https://lnm.lt/renginiai/paroda-tapatybe-ir-forma-kazio-varnelio-kuryba/