Jubiliejaus proga norisi ne tik džiaugtis pasiekimais bet ir įvertinti veiklos problemines sritis bei ieškoti galimybių jas spręsti. Pagrindiniu Klaipėdos profesionalaus meno lauko trūkumu jau kurį laiką įvardinamas jaunųjų kūrėjų stygius. Todėl nuspręsta galerijos gimtadienį minėti visus likusius metus rengiant vien jaunų, gal jau plačiai pripažintų bet Klaipėdoje mažai rodytų, menininkų kūrybos parodas.
Parodų ciklą “Plius minus trisdešimt” pradės Monikos Plentauskaitės paroda “Budrus miegas II”. Dailininkė yra jaunosios kartos tapytoja, baigusi Vilniaus dailės akademiją, jos kūrinių jau yra įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcionieriai , MO (Modernaus meno muziejus), “Lewben Art Foundation” ir kiti meno fondai. Tapyba pristatyta Lietuvos ir užsienio meno mugėse.
2018 m. menininkė tapo vieno reikšmingiausių meno renginių Baltijos šalyse – „Jaunojo tapytojo prizas”, nugalėtoja. Jau keletą metų Monika Plentauskaitė savo kūryboje plėtoja atminties, tapatybės reprezentacijos bei fotografijos ir tapybos fiktyvumo temas, kelia identiteto klausimus, atsakymų ieško praeities fotografijose.
Nuo 2021 metų kuriamuose tapybos darbuose didelė reikšmė suteikiama plaukų leitmotyvui. Autorė, pasitelkdama klasikinės aliejinės tapybos priemones, plaukams suteikia vieną pagrindinių rolių savo paveikslų siužetuose. Čia jie atlieka metaforinį – simbolinį vaidmenį, perfrazuojantį atminties, tapatybės, materialumo, gyvybės, laikinumo ir moteriškumo temas. Paveikslams būdingas teatrališkumas bei režisūra, kuri įgauna siurrealizmo bruožų. Taip pat nevengiamos citatos/nuorodos į dailės istoriją, pasakas, autorės vaikystės artefaktus.
„Budrus miegas“ – tai tapytojos Monikos Plentauskaitės parodos, tokiu pačiu pavadinimu, vykusios pernai Vilniuje (galerijoje „Meno niša“) tęsinys. Šįkart sapnai bei jų kūnai (t. y. paveikslai) nenutraukia savo kelionės ir tęsiasi naujoje ekspozicijoje Klaipėdoje.
Budrus miegas – tai būsena, kurios metu išnyra vaikystės pasakų herojai, sufabrikuotų atpažįstamų bei nepažinių tapatybių likučiai, patiriami ryškiausi asmeninės ir kolektyvinės atminties scenarijai, tačiau čia siužetai lieka sukontroliuoti bei surežisuoti drobės paviršiuje, paverčiant tapymą į sąmoningą sapnavimą.
Parodoje iškeliama reprezentacijos ir fiktyvumo problema – ieškoma skirtis tarp simuliacijos ir tikrumo bei keliami klausimai, susiję su patirties autentiškumo, atvaizdo daugiaplaniškumo, laikinumo ir identiteto paieškomis.
Parodos organizavimo partneris – Vilniaus galerija „Meno niša“.
Paroda veiks iki liepos 26 d.
Baroti galerijos gimtadienio papildomų renginių programa:
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko skaitymai iš pristatomos naujausios knygos „Venecija tiesiogiai".
Aktorės bei autorinės muzikos atlikėjos Augustės Onos - Onushkos dainos.
Beno Šarkos performansas
Dūzgės ... 😊
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą