Dainų šventei į Lietuvą grįžta tautiečiai net iš 29 pasaulio šalių – sieks sujungti tautą

Rotušės aikštėje įsikurs specialus paviljonų miestelis, kuriame šurmuliuos apie 650 atlikėjų, 37 tautinės bendrijos ir organizacijos iš 29 skirtingų pasaulio šalių – nuo kaimyninės Latvijos iki tolimos Australijos, JAV, Argentinos.

Po pasaulį pasklidę lietuviai sugrįžta suburti tautą.

Specialiai tam skirtoje pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienoje „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ jie dainomis, šokiais ir kita veikla rodys, kad net ir svetur gyvenantiems ar gimusiems lietuviams, Lietuva yra svarbi ir mylima.

Renginį, kuris yra šimtmetį mininčios Dainų šventės dalis, atidarys šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, o jame dalyvaus lietuvių tautinės bendrijos net iš keturių pasaulio žemynų – Šiaurės ir Centrinės Amerikos (JAV, Kanados, Meksikos), Pietų Amerikos (Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos, Venesuelos, Urugvajaus ), Australijos, Europos (Jungtinės Karalystės, Airijos, Švedijos, Islandijos, Suomijos, Belgijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Šveicarijos,  Ispanijos, Ukrainos, Graikijos, Kipro, Italijos, Vokietijos, Turkijos, Lenkijos, Latvijos). Jame taip pat pasirodys grupė „The Roop“.

Vilniaus Rotušės aikštėje nuo 13.00 iki 18.30 val. veiks paviljonų miestelis, kuriame įvairių šalių lietuvių bendruomenės dalinsis patirtimi, kaip užsienio šalyse gyvena ir puoselėja lietuvišką kultūrą, ugdo bendruomeniškumą, pilietiškumą ir patriotiškumą. 

Bendruomenės kartu su savo šalių menininkais pristatys įspūdingiausius projektus, iškilius pasaulio lietuvius ir jų pasiekimus, garsinančius Lietuvą užsienyje. Lankytojų lauks gyvosios dirbtuvės ir atviros maisto degustacijos.

Didžiojoje Rotušės aikštės scenoje vyks pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų pasirodymai.

Juos rengs Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“, Kyjivo (Ukrainos) Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, Čikagos (JAV) šokių kolektyvas „Suktinis“, Stokholmo (Švedijos) liaudies šokių kolektyvas „Baltija“ ir kiti. 

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke teigimu, po pasaulį išsibarstę lietuviai – ypatingi: dainomis, šokiais ir iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis puoselėdami lietuvybę, jie išlieka ypač stiprūs ir atsparūs bet kokiam kiršinimui ir mūsų demokratijos silpninimui.

„Pasaulio lietuviai nori parodyti, kad turime vertinti savo šaknis ir žinoti istoriją bei tradicijas. To neapleisti ir visa tai perduoti iš kartos į kartą“, – sako D. Henke.

D. Henke jau daugybę metų gyvendama Vokietijoje taip pat aktyviai puoselėja lietuviškas tradicijas – šoka Hamburgo tautinių šokių kolektyve „Gintaras“.

Šis kolektyvas pasirodymą surengs ir pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dienoje Vilniuje.

„Mūsų kolektyvas jungia jau kelias skirtingas kartas ir migracijos bangas, nes jis yra susikūręs dar prieš Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę.

Vilniaus Rotušės aikštėje vyksiančiame renginyje, pasirodysime su nuotaikingu šokiu „Bajorėlis“, – sako D. Henke.

Per lietuvišką šokį ateina ir kalba, ir tradicijos

Būtinybę neapleisti lietuviškų tradicijų bei perduoti jas iš kartos į kartą pabrėžia kiekviena pasaulio lietuvių tautinė bendrija. Tad jaunimui jos skiria ypač daug dėmesio.

2003-aisiais įkurto Stokholmo liaudiškų šokių kolektyvo „Baltija“ ir vaikų šokio kolektyvo „Vijurkas“ vadovė Jurga Laurenčikienė pastebi, kad norint, jog lietuviški šokiai ar dainos sudomintų jaunąją kartą, o lietuviškumas tarp pasaulio lietuvių klestėtų, svarbu sukurti patrauklią aplinką, kur vaikai sutinka panašumų turinčius bendraamžius draugus ir su jais smagiai leidžia laiką.

„Svarbu ne tik kviesti šokti lietuviškus šokius ar dainuoti dainas, tačiau ir organizuoti bendras išvykas, stovyklas. Tai labai padeda pritraukti vaikus ir paauglius į lietuvišką aplinką.

Dabar dalį paauglių išties sunku prikalbinti lankyti lietuvių kalbos pamokas, bet šokti pas mus jie vis dar mielai eina, nes čia yra sukurta jiems artima bendruomenė.

O per lietuvišką šokį ateina ir kalba, ir tradicijos“, – sako J. Laurenčikienė.

Stokholmo liaudiškų šokių kolektyvas „Baltija“ renginyje „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ parodys pagal Klaipėdos krašto dainą sukurtą šokį „Runda“, o vaikų šokio kolektyvas „Vijurkas“ šoks Linksmapolkę.

Aktyviai lietuvišką kultūrą puoselėja ir dėmesio jaunajai kartai svarbą išskiria ir pačio tolimiausio krašto, Australijos Sidnėjaus moterų folkloro dainų grupės „Atspindys“ vadovės Kristina Cox-Rupšienė ir Marina Cox-Taylor.

Joms jaunosios kartos lietuviškumą geriausiai ugdyti sekasi per skautų veiklą.

„Mes pačios užaugome su lietuviškomis tradicijomis, lankėme savaitgalio mokyklėlę, šokome lietuvių tautinius šokius, buvome ir tebesame Australijos Lietuvių skautės.

Na, o norint įskiepyti meilę Lietuvai savo vaikams, vedame juos taip pat į mokyklėlę, šokius ir skautus. Žinoma, tradicijas tęsiame namuose, per šventes.

Mums ugdyti jaunosios kartos požiūrį į lietuvių kalbą ir tradicijas geriausiai pavyksta per skautų veiklą, kurių programose vaikai susipažįsta su Lietuvos istorija, geografija, papročiais.

Vartojame lietuvių kalbą kiek galime daugiau ir mokome lietuviškų dainų.

Įdomu tai, kad vaikai stebėtinai greitai išmoksta dainas ir didžiuojasi tuo. Svarbiausia – visi puikiai moka ir gieda Lietuvos himną“, – pasakoja Australijos lietuvės.

Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuojamos tautinių bendrijų dienos „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės.