Denisas Nikitenka apie vieną miestą ir du pasaulius: Klaipėda virš ir po žeme

Kaip be pastangų, plika akimi randami istorijos liudytojai... Eilinė diena Klaipėdoje. Vienas miestas - kurį matome, kitas - po žeme.

Pagarsėjęs varlininkas Mėsininkų g. Čia kadaise stovėjo namai, gyveno ir amatais vertėsi žmonės. 

Užkonservuota laiko kapsulė. 

Kvartaliuką paveldosaugininkai vadina Mėmelio Pompėjais, nes jį aplenkė Didysis gaisras 1854 m.

Po keliolikos minučių radau XVII-XVIII a. keramikos šukę iš Olandijos. Gamintojas - Delfto manufaktūra. 

Padengta firmine "Delfts blauw" glazūra.

Smulkmena. Bet man - labai maloni. Visa istorinė uostamiesčio dalis po žeme saugo vaiduoklišką muziejų. 

Kiekvienas jo eksponatas prabyla vis naujais pasakojimais. Pirmiausiai - apie uosto svarbą.

Kaimyninė carinė Rusija gyveno paprastai. 

O klaipėdiečiai turėjo eBay: uosto vartus į pasaulį. Jie pažino vakarietišką kultūrą.

Taigi, mes neretai šiek tiek suprimityviname jūros reikšmę iki baseino maudymuisi paskirties. Bet ji buvo tiltas į Vakarų Europą.

 

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje   

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder