Denisas Nikitenka: Niekas daugiau nėra nufotografavęs Kuršių mariose, valtyje skalbiančių kuršininkių moterų

Šis vaizdas man visada labai patiko dėl jo paprastumo ir buitiškumo.

Atvirukų leidyba - verslas, o ne metraštininko darbas, ir šioje srityje absoliučiai išsiskiria Nidoje gyvenęs fotografas bei atvirukų leidėjas Paulis Isenfelsas (1888-1974).

Čia jo nuotrauka.

Vaizdas turi būti perkamas.

Dėl to labai dažnai atvirukuose matome surežisuotus motyvus arba tokius "turistinius". O P. Isenfelsas pasirinko kitą kelią.

Dirbo, tarsi būtų Kuršių nerijos metraštininkas. Fiksavo paprastus, buitinius motyvus.

Kaip šis.

Niekas daugiau nėra nufotografavęs Kuršių mariose, valtyje skalbiančių kuršininkių moterų.

Ar tai - įdomus vaizdas iš Vakarų Vokietijos atvykusiam turistui?

Jam įdomesnės kopos, varnas neva galabijantys vaikėzai, vilos ar panoramos.

Štai, kuo mane žavi ši labai mįslinga ir tikrai nepelnytai pamiršta asmenybė. P. Isenfelas.

Kuo daugiau jo autorinių atvirukų turiu, tuo labiau ryškėja nidiškio braižas dirbti nesivaikant madų ir šablonų.

Na, o moterys Kuršių nerijoje tais laikais išties buvo plieninės. Joms tekdavę sunkiausi darbai. Pavyzdžiui, pavasarį sodinti nendres.

Įsibrisdavo į šaltą, šaltą, kojas geliantį vandenį ir suskirdusiomis rankomis sodindavo nendrių šakniastiebius. Taip būdavo sutvirtinama pakrantė.

Keli kilometrai iki Juodkrantės yra Triušių įlanka. Ištisas nendrynas, ir būtent ši vieta mena tą sunkų moterų darbą.

Ledo lytys, potvyniai plaudavo palei pat marias ėjusį kelią, o tai apsunkindavo susisiekimą. Jis buvo svarbus dėl pašto, siuntų, dokumentų, kuriuos gabendavo sausuma.

Kita vertus, net ir nesidomintiems istorija šis vaizdas turėtų būti tiesiog mielas akiai.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje