Šitos sidabrinės Prūsijos karalystės monetos su žiburiu ieškojau ne vienerius metus. Pagaliau atskrido iš Prancūzijos (kaip simboliška...).
1/6 talerio, arba 4 grašiai. Kaldinta Berlyne.
1807 metai.
Viskas tuo ir pasakyta.
Nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio, bėgdama nuo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto, Mėmelyje rezidavo karališkoji Prūsijos šeima.
O Mėmelis buvo tapęs visos karalystės laikinąja sostine. Kadangi vyko nuožmus karas, monetų kalyklose gimė palyginti labai mažai.
Sidabrinis pinigėlis, kuris mena tuos garsiuosiuos 1807-uosius...
Karalius Friedrichas Wilhlemas III (1770-1840) su savo gražiąja ikona, karaliene Luize (1776-1810) rezidavo Rotušėje.
Namas per stebuklą išliko sveikut sveikutėlis per du trečdalius Mėmelio prarijusį 1854 m. Didįjį gaisrą.
Klaipėdiečiams faktas, kad jų miestas metus puošėsi karūna ir vadinosi sostine, matyt, paliko neišdildomą įspūdį.
Dabartinė Tiltų gatvė buvo pavadinta Friedricho Wilhelmo garbei. Senasis paštas, kuriame gyveno princai, ir jo vietoje 1893 m. pastatyti naujieji pašto rūmai vadinti (ir tebevadinami) Karališkuoju paštu.
Bet didžiausia garbė – Luizei. Jos vardu pavadinta gatvė (dabar – Danės g.), kurioje stovi Rotušė, gimnazija.
Ypatingo, atskiro dėmėsio nusipelnė Mažasis Tauralaukis: karalienė su vaikais mėgdavusi plaukti aukštyn Dangės upe ir ilsėtis sename ąžuolyne. Rengdavusi piknikus.
1900 m. Tauralaukio miškelyje prie menamai karalienės pamėgto, šimtamečio ąžuolo buvo pastatytas atminimo paminklas su žalvariniu Luizės bareljefu.
Ąžuolas sunyko, o paminklinis akmuo nugriautas sovietmečiu. Dingo be pėdsakų ir bareljefas.
Labai daug dar gali papasakoti ši moneta...
Ir apie Luizės laiškus, kuriuose raidėmis ji lieja savo ilgesį Berlynui, mylimam Tiergartenui prasitardama, jog čia, pačiame gūdžiausiame Prūsijos kampelyje, pasienyje su carine Rusija, Mėmelyje, vis dėlto yra nuostabių vietų.
Kurios primintų Tiergarteną. Tai buvęs ąžuolynas Tauralaukyje.
Pinigėlis dirbti galėtų ir Kuršių nerijoje, nes būtent pusiasaliu nusidriekusiu pašto keliu karietoje riedėjo karalienė.
Užteko jai naktį praleisti Nidos karčemoje, ir po kurio laiko jos vietoje išdygęs viešbutis išdidžiai vadinosi „Karalienė Luizė“ (Königin Luise).
O Juodkrantėje – gydyklos „Luisenbad Scwarzort“.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje