Emilija Lendraitytė - menininkė, kuri vienu metu sukūrė dainą ir keltuvą...

E. Lendraitytė gimė Nidoje, augo Juodkrantėje, o subrendo Klaipėdoje. Regis visų šių miestų žmonės, pažįstantys Emiliją, už ją aktyviai balsavo internetu, o juodkrantiškiai atnešė pluoštą balsavimo lapelių, iškirptų iš laikraščių.

„Kai sužinojau, kad esu nominuota šiame konkurse, apsiverkiau iš laimės ir dėkingumo. Matyt, todėl, kad šiuo metu esu toli nuo namų, artimųjų, bendruomenės palaikymą vertinu dar labiau ir emocionaliau. Iš tiesų labiausiai jaučiu save kaip Juodkrantės bendruomenės dalį, todėl toks atgalinis ryšys labai jautriai paliečia“, - atviravo Emilija, šiuo metu pagal mainų programą studijuojanti Ofenbacho prie Maino dizaino universitete (Hochschule für Gestaltung Offenbach am Main), Vokietijoje.

Studijos Vokietijoje Vilniaus Dailės akademijos Telšių fakulteto baldų dizaino specialybės trečiakursę įmetė į visai kitą terpę ir pažėrė aibę išbandymų.

"Išvykti reikėjo iš karto po nuostabių sužadėtuvių. Tad teko išbandyti jausmus per atstumą. Patekau į svetimą aplinką, į kiek kitokią kultūrinę terpę ir į labai įdomų studijų projektą. Kartu su didele, tarptautine komanda nuo balandžio mėnesio kuriame keltuvą kaip alternatyvią, antžeminę miesto viešojo transporto priemonę.

Yra kompanija, kuri nori pradėti gaminti tokias transporto priemones, ir labai palaiko mūsų darbą. Taigi tai labai praktiškos studijos. Kūrybinėje komandoje dauguma racionalūs vyrai, aš viena tokia menininkė. Įdomu, kad būtent todėl mane ir pasirinko dalyvauti šiame projekte. Komandos nariai pasidalijo, kas už ką atsakingas: vieni kuria keltuvų stotis, kiti - patį keltuvą. Mano atsakomybė - sukurti keltuvo dizainą", - pasakojo E. Lendraitytė.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad vos per kelis mėnesius studijų Vokietijoje įgijo labai vertingų darbo su įvairiomis kompiuterinėmis dizaino programomis žinių ir techninės patirties, kuri labai pravers kitais metais rengiant diplominį darbą Vilniaus dailės akademijoje.

„Studijos užsienyje mane sužavėjo ir tarsi atvėrė akis, kad viskas yra įmanoma ir nėra taip baisu, kaip dažnai atrodo“, - reziumavo savo naują patirtį E. Lendraitytė. Panirusi į sudėtingas ir įdomias studijas, Emilija sako padariusi tapybos pauzę. „Nors piešiu visur ir visada, tačiau tai tik mankšta, ne dideli kūrybiniai darbai. Užtat Vokietijoje gimė naujas muzikinis kūrinys - sukūriau savo dainą“, - pasidžiaugė pašnekovė. Sukurti dainą E. Lendraitytei padėjo maždaug už 300 kilometrų nuo Manhaimo gyvenantis bičiulis muzikantas. „Neturiu muzikinio išsilavinimo ir iki šiol dainuodavau daugiausiai lietuvių liaudies dainas. Žiemą su Uraganiumi sukūrėme pirmąjį mano atliekamos dainos “Strazdas" vaizdo įrašą. Sukurti ir įrašyti savo dainą buvo dar viena slapta mano svajonė. Regis, ji pildosi. O jei laimėčiau „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkursą“, tai būtų didelė parama įgyvendinti šią svajonę. Ir gal skamba visiškai „crazy“, bet gal iš tos dainos išaugs ir visas albumas", - intrigavo Emilija.