Grakštus Klaipėdos reveransas menininkams

Kultūros magistrų apdovanojimas žiedais - tai autentiška Klaipėdos tradicija, nes menininkams įteikiami auksiniai žiedai su deimantu, kurie yra XVI amžiaus žiedo, rasto piliavietėje, kopijos.

Prieš jų įteikimą tradiciškai yra skaitoma Gintaro Grajausko parašyta istorija apie žiedo kilmę, kurioje iškelta versija, kad ir praeityje žiedą mūvėjo ir netyčia pametė išsiblaškęs menininkas.

"Tai yra didžiulis, išskirtinis įvertinimas ir pagerbimas, grakštus Klaipėdos nusilenkimas jūsų nueitam keliui, jūsų pasiekimams, kūrybai.

Tebūnie jums tai ir priesaika bei įpareigojimas, kad geriausias kūrinys dar nesukurtas, geriausias vaidmuo - nesuvaidintas, geriausia pjesė, koncertas - dar neatliktas.

Priimkite tai kaip miesto tikėjimo jumis ženklą", - kreipėsi į naujuosius Klaipėdos kultūros magistrus miesto meras.

Meilės ženklas

Žiedu apdovanota režisierė, kultūros ir lietuvybės puoselėtoja V. Kochanskytė, emocingai dėkodama už įvertinimą, sakė, kad jai magistro žiedas liudija „sudėtingą, bet labai garbingą Klaipėdos krašto istoriją ir įkvepia naujiems gražiems kūrybiniams sumanymams“.

"Kada garbioji I. Kanto bibliotekos direktorė B. Lauciuvienė paklausė, ar biblioteka galėtų mane pristatyti šiam garbingam apdovanojimui, nusijuokiau, kad gavau apdovanojimą - meilės ordiną, meilės ženklą, esu labai dėkinga, kad buvo pastebėta mano bendrystė su Lietuvos bibliotekomis, muziejininkais.

Daugybę kūrybinių provokacijų patyriau iš jų. Per 45 darbo metus mano veikla neatsiejama nuo bibliotekų ir Lietuvos muziejų", - sakė aktorė.

V. Kochanskytė taip pat dėkojo šalies teatrams, kolegoms, bičiuliams ir bendraminčiams, su kuriais gimė bendri kūrybiniai literatūriniai, muzikiniai projektai.

Su dideliu dėkingumu ir grauduliu aktorė prisiminė savo mamą.

„Šiandien mama didžiuotųsi manimi. Galbūt tai yra jos nelengvo gyvenimo įprasminimas, atlyginimas už tai, ką ji sudėjo į savo vaikus: į mane ir mano brolį. Tai ji mane mokė grožio, gražaus gyvenimo kūrimo, buvo yra ir išlieka artimo meilės liudijimas. Visa, kas yra geriausia ir gražiausia, aš iš vaikystės gavau su kaupu iš savo mamos“, - kalbėjo V. Kochanskytė ir pridūrė, kad Klaipėda yra jos meilės miestas, nes čia, ant Dangės upės kranto, jai pasipiršo skulptorius Arūnas Sakalauskas.

"Ir štai keturiasdešimt bendro gyvenimo metų prabėgo kiekvienam kuriant savo kūrybos pasaulį.

Dėkoju vyrui už palaikymą mano nutrūktgalviško, romantiško, svajokliško noro dalintis tuo, kas gražu, su visa Lietuva„, - sakė V. Kochanskytė ir užbaigė savo kalbą padėka merui už “kūrybinę provokaciją kurti geriau, daugiau, žvelgti į priekį, nesižvalgyti atgalios.

Tai ir yra kūrėjo gyvenimo prasmė - kurti gyvenimą, judėti į priekį. Su meile kurkime šią dieną!" - ragino V. Kochanskytė. Nuostabų muzikinį sveikinimą, dainą „Nepamirštama“, Klaipėdos kultūros magistrei atliko dainininkas Rokas Spalinskas.

Susijaudinęs „orgazminiame“ mieste

Už išskirtinius nuopelnus Klaipėdos kultūrai kultūros magistro apdovanojimas skirtas aktoriui, režisieriui, performanso kūrėjui, fotografui Benui Šarkai, mūsų mieste sukūrusiam daugiau kaip 30 kūrybinių projektų, spektaklių.

„Tiesiog magui, nuostabiam kūrėjui“, - pridūrė V. Grubliauskas įteikdamas žiedą B. Šarkai.

"Medikai sako, kad susijaudinti yra sveika ir nieko nekainuoja. Tu susijaudini ir toliau gyveni ir taip patikrini savo širdies kraujagysles. Arba susijaudini ir miršti. Klaipėda yra toksai susijaudinęs ir jaudinantis miestas.

Po mumis čia yra pelkė. Visa Klaipėda ant pelkės. Turime būti dėkingi pelkei, kad ji mus čia laiko.

Klaipėdoje nėra Valdovų rūmų, bet yra Jūratės rūmai vandeny ir Žvejų rūmai... Aš ten Žvejų rūmuose kartais gaunu užduotis pinti tinklus. Esu labai patenkintas, kad Žvejų rūmai mane toleruoja, kai per dideles skyles išpinu.

Klaipėda yra orgazminis miestas. Kas Klaipėda būtų be vėjo, kuris stogus plėšia, be miglų, be smėlio akyse, kelnaitėse ir visur kitur?

Garbingai gyvenkime ir garbingai mirkime, nes be garbingos mirties nėra garbingo gyvenimo.

Ir susijaudinkit! Nemokamai, lengvai, kaip miglos pasirodo šitame nuostabiame mieste ir kažkur dingsta", - kaip visada su humoru nuo scenos kalbėjo B. Šarka.

B. Šarkos apdovanojimo garbei teatrališką judesio pasirodymą skyrė „Taško“ teatras, tačiau atlikėjai nepasirodė laiku ir netikėtai atsiradusią pauzę meistriškai užpildė pats kultūros magistras, atlikdamas Edmundo Kučinsko dainos „Meilės laiptais“ fragmentą. Taip apdovanojimų ceremonijos dalyviai tapo Beno performanso „čia ir dabar“ liudininkais.

Kuriantis geriausių prisiminimų mieste

Kultūros magistru paskelbtas ir žiedu apdovanotas džiazo pianistas, kompozitorius, pedagogas, aktyvus Klaipėdos muzikinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvis prof. Saulius Šiaučiulis sakė, kad jo gyvenimas šiuo metu yra Minijos platumos, Kuršių nerija.

„Galėčiau nuolat žiūrėti į vandenį. Labai man gaila, kad žmonės griebia iš vandens mažą lydekaitę ir veža ją namo draugui pasigirti. Galėčiau būti gamtosaugininku. Šita specialybė man irgi duota, tik aš jos nelabai išvysčiau“, - juokavo muzikantas ir rimtai pridūrė, kad dabar jo gyvenimas - vien kūryba, aranažavimas, padėjimas jauniems atlikėjams.

„Grįžau į Klaipėdą, nes čia gimiau. Turėjau galimybes išvažiuoti dirbti truputį toliau, bet man čia geriausi prisiminimai. Galva svaigsta nuo to, kaip buvo gera dirbti universitete su labai laisva, profesionalia, tolerantiška, profesionalia dėstytojų grupe“, - kalbėjo S. Šiaučiulis ir nuoširdžiai dėkojo už jo veiklos pripažinimą.

S. Šiaučiulio buvę studentai, o dabar kolegos džiazo dainininkės Kristina Jatautaitė-Stanevičienė, Aušra Smičiūtė-Butkevičienė, saksofonininkas Laimonas Urbikas ir kt. dovanojo muzikinę dovaną.