I pasaulinis karas. Versalio taikos sutartis. Tilžės akto signataras Enzys Jagomastas

Laidoje taip pat pasakojama apie Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėją, spaustuvininką (1896–1941 m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę, kuri nuo 1912 vadinosi „Lituania“), leidėją, bibliofilą, Tilžės Akto (1918) signatarą Enzį Jagomastą (1870, Lumpėnai–1941, Paneriai), skaitomi Ievos Simonaitytės apysakos „Pikčiurnienė“, romano „Pavasarių audroj“ ir Editos Barauskienės knygos „Gyvasis lietuvybės kraujas“ fragmentai, skamba „O kur joji, broluži...“ iš Kristiano Barčo (vok. Christian Bartsch) rinkinio „Dainų balsai“.

Vokietijos pralaimėjimas I pasauliniame kare žymėjo naujo Europos žemėlapio perbraižymo pradžią. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 24 nariai (J. Arnašius, M. Banaitis, E. Bendikas, L. Deivikas, M. Deivikas, V. Didžys, V. Gailius, J. Gronavas, E. Jagomastas, M. Jankus, J. Juška, D. Kalniškys, K. Kiupelis, M. Klečkus, J. Lėbartas, M. Lymantas, M. Mačiulis, J. Margys, K. Paura, M. Reidys, A. Smalakys, J. Užpurvis, J. Vanagaitis ir F. Subaitis) 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje pasirašė deklaraciją – Tilžės aktą. Prūsų (Mažosios) Lietuvos gyventojų daugumą sudarančių lietuvininkų vardu, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento T. W. Wilsono Kongrese 1918 m. sausio 18 d. paskelbta Tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama, kad Mažoji Lietuva prisijungtų (prisiglaustų) prie lietuvių tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos, t. y. prie atkurtos Lietuvos valstybės (vle.lt).

Lietuvos valstybės ir lietuvininkų delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje Tilžės aktą naudojo kaip argumentą, prašydamos Mažąją Lietuvą pripažinti Lietuvos valstybei, tačiau derybose susidūrė su didžiuliu iššūkiu, kadangi sąjungininkės buvo linkusios labiau atsižvelgti į Lenkijos interesus. Nedidelis savo plotu Klaipėdos kraštas tapo geopolitiškai svarbiu objektu, kuriame persipynė įvairių valstybių interesai ir diplomatija. 1919 m. Versalio sutarties 28 punktu kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, o 99 punktu – perduotas Antantės valstybių žinion.

Lietuvai toks sprendimas nesukėlė džiugesio, nes jai nebuvo perduotas Klaipėdos kraštas. Vietos vokiečiai apgailestavo, kad jie yra atskirti nuo ilgaamžės Vokietijos priklausomybės. Aktyvieji lietuvininkai, kurie tikėjosi krašto prijungimo prie Lietuvos, taip pat nusivylė tokiu Versalio taikos sutarties sprendimu, todėl prasidėjus vadinamajam prancūzmečiui, kai kraštą buvo pavesta administruoti Prancūzijai, prasidėjo naujas kovos dėl Klaipėdos krašto etapas.

Laidoje dalyvauja: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, Drevernos „Žvejytės“, pamariškių ansamblio vadovė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė, lietuvininkų (šišioniškių) tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė, aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas.

Radijo poringių „Aš nusieičiau į Klaipėdužę...“ projektą įgyvendina Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“, iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.