Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Dailininkas pavaizdavo Kuršių marių promenadą, žvelgiant nuo pagindinio Klaipėdos švyturio Melnragėje bokšto.
Dabar tai – nebeįmanoma, tačiau XIX a. žmonėms buvo įprasta pasivaikščioti ilgu marių kranto ruožu. Neužstatytu, neužtvertu uosto žemę išsinuomojosių įmonių tvoromis. Uostas tais laikais tik po truputį kėlėsi į Klaipėdos įlanką ir buvo pačiame miesto centre, Dangės upėje.
Pamario promenada. Savaitgalis, o gal šiokadienis po darbo valandų, ir tu galėjai lėtai, pasimėgaudamas tiesiog iš senamiesčio nueiti iki pat švyturio pamariu. Kiti važiuodavo karietomis. Bet čia pavaizduotas pasivaikščiojimas. Net tarpukariu lietuviai naudojo tokį savitą posakį „padaryti promenadą“.
Damos ilgais sijonais ir skėčiais nuo saulės, skrybėliuoti ponai, arklių tempiama karieta, ir ši vieta akivaizdžiai pulsavo gyvybe. Miestas – prie vandens. Žmonės ne tik tai žinojo, bet ir jautė, matė, lietė.
Šalia švyturio veikė restoranas „Strandvilla“. Tolumoje matyti uosto vedlinės (bakeno) smailė, dabar jau nebeegzistuojančių ir Mėmelio urbanistinį peizažą vainikavusių senųjų bažnyčių bokštai. Prie Dangės žiočių sukosi vėjo malūnas. Ir burlaiviai. Daug, daug burinių laivų-laivelių.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą