Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Matome tą pačią kopą (pagal vieną iš versijų ji yra supustyta natūraliai, reliktinė, o pagal kitą – buvęs XVIII a. gynybinis pylimas), ant kurios ir dabar stovi 1953 m. pastatytas švyturys.
Tačiau atvirutėje pavaizduoto autentiško, tikrojo švyturininko namo jau nebėra: jo vietoje pokariu suręstas kitas administracinės paskirties pastatas.
Žavus atvirlaiškis. Pasistengė tiek fotografas, tiek retušuotojai, juodai baltą vaizdą pavertę spalvotu.
Šiame motyve galima pajausti tikrą idilę: daug žalumos, saulėlydžio gaisų nuspalvintas, rausvas dangus ir pozuojantys penki žmonės.
Panašu, kad jie išties specialiai ir kantriai stovėjo, kol fotografas įamžins pageidaujamą vaizdą. Neretai žmonės ar objektai (pvz., laivai, bangų purslai ir pan.) būdavę dirbtinai įpaišomi į atvirlaiškių motyvus.
Ant kopos, prie pat švyturio stovi jauna moteris palaidais, į viršų sušukuotais plaukais. Greta jos – du maži vaikučiai. Galima būtų spėlioti, jog tai – švyturio prižiūrėtojo žmona su dukterimis...
O prie tvoros – dar dvi, jau galvas baltomis skaromis apsirišusios moterys: mergaitė ir, manykime, jos mama.
Atkreipkite dėmėsį, kaip skiriasi personažų laikysena, vieta pozuojant. Tarsi atspindėtų skirtingą socialinį statusą...
Aukštai, ant kopos, prie pat švyturio stovinti moteris – atsipalaidavusi, rankos – nuleistos. Visai kitaip atrodo apačioje esančios mergaitė ir moteris: tarsi susikausčiusios, išsigandusios, kukliai suglaudusios rankas priekyje. Ir abi – su skarelėmis.
Ponia – viršuje ir namų ūkį prižiūrinčios šeimininkės – apačioje?
Atvirlaiškis pirktas Mėmelyje Pirmojo pasaulinio karo metu. Bet karo paštu (įrašas „Feldpost“) išsiųstas iš tuomečio Dancigo (dabartinis Lenkijos miestas Gdanskas) 1916 m. vasario 15 d.
Taip pat skaitykite
