Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Sekančią švyturių istoriją rasite čia
Ant 51 m. aukščio Urbo kalnu vadinamos, natūraliai supustytos kopos stūksojęs navigacinis objektas buvo 27 m. aukščio ir išsiskyrė ryškiai raudona fasado spalva.
Pasakojama, kad ekstravagantiškąjį švyturį vietiniai praminė Raudonuoju Kristofu, arba Kristoforu.
Deja, nėra išlikusi (arba nežinoma) nė viena spalvota šio švyturio nuotrauka ar atvirutė.
XIX a. pabaigoje kartu su kopos papėdėje esančiu (ir išlikusiu iki mūsų dienų) švyturininko namu, 1888 m. statyta Nidos evenagelikų liuteronų bažnyčia (išliko) Nidos švyturys buvo pirmieji mūriniai kurorto statiniai.
Jie iš esmės pakeitė medinės architektūros, žvejiškų namelių su stogų kraigų žirgeliais, lėkiais urbanistinį Nidos veidą.
Nidos švyturys Vokietijos imperijoje buvo vienas iš tokio tipo navigacinių statinių, tačiau Rytprūsiuose jis išties išsiskyrė.
Pirmiausiai, kitaip nei Ventės rago, Uostadvario ar Mėmelio (statytas 1796 m.) švyturiai, nidiškio degto molio plytos buvo nudažytos specialiu, storu raudonų dažų sluoksniu.
Galima tik įsivaizduoti, kaip impozantiškai jis atrodė žvelgiant nuo marių: tarsi marinistikos katedra, dangų remianti kaimiškame Nidos gyvenvietės peizaže.
Ypač galinga buvo šio švyturio optika: žvelgiant į prieškario nuotraukas matyti, jog aplink savo ašį 360 laipsnių besisukusi, Fresnelio lęšių lempa buvusi didžiulė.
Jos aukštis siekė per 3 metrus, ir savo šviesos galingumu ji buvo priskiriama I-ajai (iš IV) kategorijai.
Švyturio skleidžiamą švytuoklinį spindulį matė tiek jūreiviai Baltijos jūroje, tiek žvejai Kuršių mariose. Tai buvo vienintelis tokią lempą turėjęs navigacinis objektas dabartinės Lietuvos teritorijoje.
Minėtas švyturys pasižymėjo dar viena technologinės pažangos priemone: jame buvo įrengtas telegrafas.
Taigi, švyturininko darbas buvo ne tik rūpintis krištolinėmis lempos linzėmis, jas valyti, uždengti dienai ir atidengti vakarais didžiulę lempą, bet ir priimti, išsiųsti skubius pranešimus apie artėjančias audras.
Nidos švyturį vietiniai vadino švyturiu su sparnais, mat jo šonuose buvo įrengtos ilgos, metalinės kartys, ant kurių kabino audrų perspėjimo signalinius ženklus: savotiškus burbulus, nudažytus skirtingomis, tam tikras žinutes laivams jūroje ir mariose siuntusiomis spalvomis (raudona, balta).
Nidos švyturį 1944 m. gruodį susprogdino link Karaliaučiaus Kuršių nerija besitraukusi Vokietijos kariuomenė. Statinio gabalai iki šiol guli pietinėje Urbo kalno papėdėje.
1953 m. buvo pastatytas naujas, dabartinis švyturys, taip pat turintis Fresnelio lęšių, aplink savo ašį 360 laipsnių besisukantį žibintą (vienintelį tokį Lietuvoje). Jis, kaip ir švyturio bokštas, priklauso Neringos savivaldybei, o patį švyturį prižiūri bei turistiniu objektu pavertė BĮ Neringos muziejai.
Taigi, šis švyturys yra atviras visuomenei ir tapo vienu lankomiausių objektų Kuršių nerijoje. Fresnelio lempa įjungiama (ją nuo 2019 m. pakeitė į jūros pusę blyksintys, Lietuvos transporto saugos administracijos prižiūrimi LED žibintai) ypatingomis progomis (artimiausios datos: spalio 20 d., 23 d., 24 d.).
Taip pat skaitykite
