Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Šio, nuotraukoje matomo, bronzinio kryžiaus patekimo į Švyturių metų 2024 iniciatoriaus Deniso Nikitenkos rankas istorija – kone mistinė su detektyvo elementais.
Praėjusį spalį Klaipėdoje vyko septynių (nes tiek Lietuvoje yra švyturių) ekskursijų ciklas, sutraukęs šimtus dalyvių. Jo viduryje vienas uostamiesčio verslininkas susisiekė su žygių vadovu ir papasakojo, jog į metalo laužo supirktuvę kartu su krūva kitų buvo atneštas ir ypatingas bronzinis kryžius. Jame pavaizduotas labai panašus į ant šiaurinio molo 1884-1945 m. stovėjusį Baltąjį švyturį objektas. Verslininkas perdavė mįslingąjį kryžių, kuris buvo demonstruojmas klaipėdiečiams ekskursijų metu.
Lietas, masyvus, 116 g sveriantis, 9 cm aukščio kryžius. Be pakabinimui skirtos kilpelės arba ji buvo nulaužta. Vokiškai užrašyta „ICH BIN DAS LICHT“ (liet. „Aš esu šviesa“). Tai – sutrumpinta evangelijoje pagal Šv. Joną užrašyta Jėzaus Kristaus frazė: „Aš esu pasaulio šviesa“ (vok. „Ich bin das Licht der Welt“).
Kam buvo naudojamas toks religinis atributas ir kaip jis atsidūrė Klaipėdos metalo laužo supirktuvėje?
Pasikonsultavus su istorikais, religijotyrininkais galima daryti išvadą, jog šis kryžius (vok. Andenkenkreuz, Kommunionkreuz) labiausiai sietinas su evangelikų liuteronų konfesijos tradicijomis. Mat katalikų kryžiuose būtinai turi būti pavaizduotas kančios motyvas, t.y., nukryžiuotasis. O evangelikai liuteronai – liberalesni.
Pasirodo, nuo seno iki šiol populiari tradicija žmogui, kuriam suteikta konfirmacija (sutvirtinimas; atitikmuo katalikų tradicijoje – pirmoji komunija), dovanoti dovaną. Tai galinti būti maldaknygė, Klaipėdos krašte populiaru buvo konfirmacijos proga mergaitėms dobanoti vardinius delmonus ir kt.
Žvilgtelėjus į religiniais reikmenimis, suvenyrais prekiaujančių vokiškų interneto parduotuvių „lentynas“ galima rasti ne vieną panašų kryžių su įvairiomis prasmingomis citatomis. Pvz., bronzinį kryžių su tekančia saule viduryje ir fraze „Ich bin das Licht der Welt“. Konkrečiai šiuo prekiaujama pietryčių Vokietijoje esančio Regensburgo mieste įsikūrusioje parduotuvėje. Nurodomas net atributo autorius: Jürgenas Petersas.
Taigi, galima įtarti, jog kažkas Klaipėdos krašte apvogė vieną iš evangelikų liuteronų parapijų. Galimai iš patalpų išsinešė jose saugotus, iš Vokietijos atgabentus ir dovanoms po konfirmacijos skirtus bronzinius kryžius. Kaip „spalvoto“ metalo laužą.
Na, o nuotraukoje matomas - su stebėtinai į mūsų, klaipėdietiškąjį Baltąjį panašiu švyturiu. Šis ikoninis uosto vartų sargas turėjo tik jam būdingą formą, ažūrinę tvorelę bokšto viršuje ir bumbulą ant stogo „kepurės“.
Ar gali būti, jog relikvijos autorius nusižiūrėjo būtent Mėmelio-Klaipėdos šiaurinio molo švyturį ir pagal jį sukūrė šį religinį abrozdą?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą