Įdomiosios švyturių istorijos (30)

Bene mažiausiai žinomas yra giliai miške, ant tikruoju Raganų kalnu tituluojamo Blocksbergo kopos pasislėpęs Juodkrantės švyturys. Jis pastatytas 1953 m. ir nuo jūros yra nutolęs apie 900 m. Ažūrinės, metalinės konstrukcijos aukštis – apie 20 m, tačiau švyturio „galva“ iškilusi apie 75 m virš jūros lygio.

Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia 

Sekančią švyturių istoriją rasite čia 

Pasakojama, kad Juodkrantės švyturys buvo reikalingas ne laivams. Esą išjungus labai svarbų Klaipėdos švyturį ir įžiebus tokiomis pačiomis šviesomis žybsintį Juodkrantėje pavyktų apgauti priešą antpuolio metu.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą ant Blocksbergo, arba Raganų kalno stovėjo įspūdingas, medinis paviljonas-regykla, vadintas Wernerio (pirmojo Juodkrantės kurorto komisaro Rudolfo Wernerio garbei) vardu.

Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė savo knygoje „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ (2018 m.) rašė, jog terminu „Blocksberg“ vokiečių ir skandinavų folkloro tradicijoje įvardijama „raganų susibūrimo vieta“ ant aukšto kalno, kur jos siaučia visą naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d.

„Tai tradicinė pavasario šventė, kurios šaknys siekia germanų mitologijos klodus, todėl kiekvienas regionas turėjo savo Blocksbergą (asociacija su vok. Block - didelis granito luitas, t. y. kalnas).

Žymiausias Blocksbergas (istoriniai šaltiniai užfiksavo jau 1540 m.) - Harco (vok. Harz) kalnuose (VFR, Žemutinės Saksonijos žemė) esantis Brokeno kalnas (1 142 m), kurio dalis nuolat pasislėpusi rūke, apsuptas senų kalnų, todėl alsuojantis mistine dvasia.

Čia apsilankęs J. W. Goethe buvo taip paveiktas šio kalno atmsosferos, kad tragedijoje „Faustas“ išgarsino jį Valpurgijos nakties raganų siautėjimo scenoje. 

Analogiškai mistine atmosfera alsuojanti Juodkrantės kraštovaizdžio vieta, netoli senosios Griekų vietos, <...> XIX a. pabaigoje promenadų tinklo kūrėjams atrodė tinkama pritaikyti populiariai „Blocksbergo idėjai“, - rašė mokslininkė.

Į Blocksbergo paviljoną vedė ilgi laiptai (vienų šaltinių žiniomis, 85, kitų - 92 laipteliai). XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje beveik 60 metrų aukščio kopa, ant kurios stovėjo apžvalgos paviljonas, amžininkų liudijimu, buvo plika, o jos želdinimo darbai tik pradėti.

Kai dar kopos apželdinimui pasodintos pušaitės buvo žemos, nuo kopos galėjai matyti panoramą 360 laipsnių kampu.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder