Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
10 markių banknote – Baltasis švyturys, o šioje 2 markių kupiūroje (averse) matome garsiąją graviūrą iš 1684 m. išspausdintos Prūsijos karalystės istoriko Christopho Hartknocho (1644-1687) knygos „Senoji ir naujoji Prūsija“.
Vario raižinyje tarsi iš paukščio skrydžio pavaizduotas Mėmelis, Kuršių marios, šiaurinė Kuršių nerijos dalis.
Ties Dangės upės žiotimis, dešiniajame jos krante, supustytos smėlio kopos viršūnėje matome keistą įrenginį: ant ilgos karties pakabintą narvą.
Tai – pirmasis Mėmelio švyturio atvaizdas. Panašios konstrukcijos švyturiai XVII a. buvo būdingi daugeliui Baltijos jūros regiono vietovių, ir vadino juos akmens anglies sūpuoklėmis.
Kaip realiai atrodo toks švyturys galima pamatyti nuvykus į Šturmų kaimą (Šilutės raj.): prie marių esančio restorano kieme yra pastatyta tiksli pirmojo Mėmelio švyturio kopija.
Išvydus šį navigacijai skirtą, archajišką įrenginį šis nebeatrodo toks mažas, kaip piešinyje: savotiškas ugniai kūrenti skirtas narvas – kone žmogaus ūgio aukščio.
Žinoma, Ch. Hartknocho graviūroje pavaizduoto tipo švyturiai nebuvo efektyvūs: ir per žemi, ir ugnis degdavo trumpai, ją lengvai užgesindavo lietus ar vėjas.
Tačiau iki mūrinių švyturių – dar ilgas kelias: pirmieji Baltijos jūros regione atsiranda tik XVIII a. (Mėmelyje – 1796 m.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą