Norėdami sužinoti kokiomis mintimis dabar gyvena Tomas Valiūnas, išgirstame, kad šiuo metu, laukdamas egzaminų rezultatų, jis ilsisi.
Apie politikos mokslus mąstantis vaikinas teigė niekur neskubantis ir dokumentus stojimui pateiksiantis, sulaukęs egzaminų rezultatų.
Nors jam neblogai sekasi kalbos, jis domisi anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų kalbomis, jaunuolis yra pasirinkęs studijuoti tarptautinius santykius VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Beje, dėl gabumų kalboms Tomas šiek tiek kuklinasi sakydamas, kad tai tebuvo konkursuose ir jiems ruošiantis įgyta patirtis.
Tačiau kiekvienai naujai kalbai jis yra skyręs nemažai dėmesio ir laiko: „Mokytis naujos kalbos, man be galo įdomu – su ja reikia dirbti ir, jei negirdi jos nuolatos savo aplinkoje, jinai nutolsta,“ – atviravo pašnekovas.
Detektyvo herojai – it artimi giminaičiai
Tomas, ką tik išleidęs naująjį, paredaguotą savo romano „Lažybos prie karsto“ leidimą, paklaustas, ar pajuto didesnį susidomėjimą, teigė, kad viskas šiuo metu tebevyksta: rudeniop bibliotekose planuojami susitikimai su skaitytojais, o kitų metų vasario mėnesį laukia Vilniaus knygų mugė.
O šiuo metu įpusėjusi vasara leidžia šiek tiek pasimėgauti vasariškomis atostogų nuotaikomis.
Pirmasis detektyvo „Lažybos prie karsto“ tiražas buvo išleistas T. Valiūno iniciatyva ir lėšomis. Šiuo metu, ši knyga gerokai papildyta ir pataisyta, išleista „Alma Littera“ leidykloje.
Antrasis vaikino parašytas romano rankraštis, kol kas dar niekur nepublikuotas ir neviešintas, ramiai laukia savo eilės. Naujojo romano pavadinimo jaunasis kūrėjas dar neatskleidžia, bet suintriguoja prasitaręs, kad šios istorijos veiksmas vyksta Krokuvoje, 1863-ųjų metų sukilimo fone.
Kol kas šis rankraštis nėra nusiųstas leidyklai, tad jo išėjimo į dienos šviesą reikės luktelėti, Tomui dabar svarbiausia pirmojo detektyvo „Lažybos prie karsto“ kelionė skaitytojo širdies link.
Kretinga verta istorinio detektyvo
Jaunuolis prisipažįsta, kad jį labai traukia geografija, istorija, jis mėgsta keliauti.
Viena labiausiai įstrigusių išvykų buvo kelionė į Indoneziją, bet po dviejų ten praleistų savaičių, šypteli pašnekovas, norėjosi paprastų lietuviškų bulvių.
Svajonių šalies, kurią beprotiškai norėtų aplankyti, Tomas neturi, bet svajoja pamatyti Pietų Ameriką, viena šalių būtų Kolumbija. Taip pat Tomui artimi Didžiosios Britanijos provincijų užkaboriai.
Jis gyvai norėtų pamatyti tas vietoves, kuriose gyveno jo pirmosios knygos herojai.
Skaitęs nemažai klasikinės britų literatūros, kūrinius tokių grandų, kaip Čarlzas Dikensas (Charles Dickens), Džeinė Ostin (Jane Austen), Agata Kristi (Agatha Christie), Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle), kurie rašė apie jo pamėgtą laikmetį ir aplinką, taip pat interneto paieškos, archyvai, Google žemėlapiai, kuomet įmanoma rasti ne tik, kaip ta vietovė atrodo šiandien, bet kaip atrodė anuomet, rašant detektyvą jaunajam kūrėjui padėjo pajusti to laikmečio bei vietos atmosferą.
„Mane labai motyvuoja ir žavi istoriniai dalykai, kurie man yra kaip paskata kažką kurti ir rašyti, – pasakojo Tomas, pridūręs, kad Kretingoje, kaip istorinio romano vietovėje, jis atrastų nemažai vietų, tokių, kaip vienuolynai, Tiškevičių dvaras – juos jis įtrauktų į kažkurią savo knygą, kurią kada nors ateityje jis, su didžiule atsakomybe, tikisi parašyti.
Pašnekovui nesvarbu, kur kurti, jis tikina rašantis ten, kur tuo metu būna.
Pirmąjį rankraštį rašydamas vasaros atostogų metų, Tomas teigė turintis tam tikrą planą, kurio stengiasi laikytis – rašymui skirtos valandos, tam tikra sudėliota sistema, numatytos siužeto linijos leidžia jam dirbti taip, kaip susiplanavęs.
„ Tiesiog sėdu ir rašau, žinoma, būna kokia sunkesnė diena, bet, jei kasdien laukčiau kažkokios nusileidžiančios mūzos, galbūt, jos niekada ir nesulauksiu.
Susidėliojęs planą galiu viską suderinti – ir rašymą, ir mokslus, ir kitus dalykus“.
Smagiausia – paties sugalvotas planas
„Nesu labai aktyvaus laisvalaikio gerbėjas, – atviravo kūrėjas. – Esu labiau miesto, o ne gamtos žmogus, kuriam patinka skaityti knygas, žiūrėti filmus, serialus.
Jei keliauju – stengiuoso pailsėti nuo technologijų ir aplankyti kuo daugiau miestų, vietovių ne turistiniais maršrutais.
Smagiausia, kai pats susiplanuoju kelionę, jos maršrutą, nes keliaujant su didele grupe, manau, pati kelionė praranda dalį prasmės, tampi tarsi turistinis maišas, kurį kažkas veža ir vis kažkur išmeta, – šypsosi pašnekovas.“
Nors dar neplanuoja, ką veiks baigęs mokslus, Tomas sako jaučiantis stiprų ryšį su Lietuva ir, jei pasitaikytų galimybė dirbti už šalies ribų, jis rinktųsi darbą kokioje nors europinėje institucijoje ir jei įmanoma – susijusį su gimta šalimi.
Paklaustas, ko palinkėtų savo bendraamžiams, Tomas pabrėžė, kad svarbiausia yra atrasti tai, kas patinka ir mėginti tą veiklą įprasminti, kad sietųsi ir su ateities planais, ir su kasdiene veikla.
Tada įdomiau einasi ir mokslo reikalai, ir kiti dalykai. Nebijoti daryti tai kas įdomu, nebijoti išmėginti naujų dalykų ir rinktis tai, prie ko linksta širdis
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą