Istorinės Smiltynės atodangos (12)

Nedideliame paplūdimio ruože šalia pietinio molo birus smėlis saugo šimtametę paslaptį. Savotišką sustingusių vaiduoklių kariauną: ji tai pasirodo, tai pradingsta. Išvysti vieną kitą slapuką galima ištisus metus, tačiau įspūdingiausi vaizdai atsiveria po audrų.

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

Praūžus vėtrai ir jūros bangoms užliejus, skalaujant pietinio molo paplūdimį, galima pamatyti eilėmis sudėtus, statinių formos cemento luitus. Jie susiję su 1924 m. netoli uosto vartų katastrofą patyrusiu motoriniu burlaiviu „Grisslan“. 

Tą 1924 m. vakarą Klaipėdos uosto locmanų tarnybos garlaivis „von Schlickmann“ maždaug 4 jūrmylias nuo uosto vartų, audringos Baltijos bangose pamatė vieną medinį, motorinį burlaivį. Jis buvo blaškomas ir žūtbūt stengėsi įplaukti pro uosto vartus. Locų garlaiviukas išplaukė jam į pagalbą. 

Tačiau bangos buvo tokios stiprios, kad motorlaivio „Grisslan“ variklis nebeišlaikė, laivas pradėjo siūbuoti, svyruoti, pasuko bortu į bangą ir ties pietiniu molu bangos greitai išdaužė pirmuosius triumo langus. Į laivą pliūptelėjo sūrus vanduo. 

Po pusvalandžio jis jau buvo nuskendęs apie 400 metrų į šiaurės vakarus nuo šiaurinio molo 6–8 metrų gylyje. Iš vandens kyšojo tik laivo stiebai ir vairinės stogas.

Locų laivas dėl didžiulės audros negalėjo niekuom padėti. Nugrimzdusio motorlaivio 6 vyrai ir kapitonas dar spėjo laiku nusileisti valtele į jūrą, kuri laivą veik apvožė. Keturi jūreiviai išsigelbėjo, sugebėję perlipti į locų laivą. Kiti du liko vandenyje ir bangų buvo nublokšti į Melnragę. Žvejai nelaimėlius rado pakrantėje leisgyvius. 

Motorinis burlaivis „Grisslan“ į Klaipėdos uostą tą 1924-ųjų vakarą atplaukė iš Švedijos salos Gotlando ir priklausė Vokietijos verslininkui iš Hamburgo John. Heinzui. „Grisslan“ buvo apdraustas 30 000 švediškų kronų. Jis plukdė 350 tonų į statines supakuoto portlandcemenčio partiją prolietuviškai firmai „Sandėlis“. 

Nuskendus kroviniui cementas sustingo į statinių formos (atidžiau apžiūrėjus galima rasti medinių lentučių, dangčių įspaudus) betono luitus. Šie buvo iškelti, sudėti eilėmis paplūdimyje taip sutvirtinant krantus. 

Laivas buvo suplaišintas (šis terminas reiškia nugrimzdusio laivo šalinimą dalimis), kad nekliudytų laivybai. Darbavosi narai, kurie naudojo sprogmenis. Pasiutusiai brangus ir pavojingas darbas! 

Neužilgo lietuvaičiai „Grisslan“ savininkui pateikė ir sąskaitą už katastrofos šalinimo darbus: preliminarioje 19 tūkst. litų sąskaitoje net 10 tūkst. buvo skirta „algai darbininkams ir narūnams“. 

Sprogstamoji medžiaga kainavo 3,5 tūkst. litų. 

Klaipėdos uosto valdyba skundėsi, kad „Grisslan“ savininkas gyvena užsienyje, o teisiškai prievartos būdu iš jo išreikalauti pinigus už katastrofos šalinimo darbus nebuvę galimybės, todėl paprašyta tarpininkauti net Užsienio reikalų ministerijos. 

Iš Vokietijos atskriejo laiškas, jog  „Grisslan“ kapitonas Borgwardtas „savo pareigas pilnai pildė ir negalima jį dėl nelaimės įvykio kaltinti“. Kuo baigėsi šis tarpvalstybinis ginčas dėl lėšų kompensavimo, išsiaiškinti nepavyko. 

Sidebar placeholder