Istorinės Smiltynės atodangos (19)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

XVIII a. nežabojami, vis grėsmingesni smėlio pustymai Kuršių nerijoje kenkė vienam iš Rytprūsių ekonomikos variklių – Mėmelio uostui. 

Smilčių kalnai užversdavo laivakelį, uosto įplauką, todėl strigo ir Prūsijos karaliaus iždui pajamas nešusi prekyba.

Smiltynei, tramdant pustomus smėlynus, ypač nusipelnė hidroinžinieriai tėvas ir sūnus Hagenai.

Užlipus į netoli Naujosios perkėlos esančią aukščiausią, mišku apžėlusią kopą galima išvysti 1936 m. pastatytą akmeninį obeliską su vokiškais įrašais „Hagen’s Hoh“ (liet. Hageno aukštuma) vienoje, ir „Zum Andenken’ an Ludwig Hagen.” (liet. Ludwigui Hagenui atminti) - kitoje. Po šiuo įrašu yra ir lietuviškas: „Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui“. 

Įdomu tai, kad abu Hagenai minėtos kopos neapželdino, tačiau dėkingi vietiniai žmonės ją pasirinko, kaip pagarbos išraiškos vietą. 

Tėvas Gotthilfas Ludwigas Hagenas (1797–1884) ir sūnus, Klaipėdos uosto statybos inspektorius, hidraulikos inžinierius Friedrichas Ludwigas Hagenas (1829–1892) sukūrė ir ištobulino Kuršių nerijos apsauginio pajūrio kopagūbrio formavimo metodikas. 

Pavyzdžiui, F.L. Hagenas suprato, kad tik „ištiesinus” kranto liniją ir suformavus barjerą pakrantė bus atsparesnė audroms. Iki tol buvo tik želdinama ir tveriamos tvoros. 

Ant granitinio obelisko nėra parašyta, kuriam konkrečiai Hagenui jis skirtas, kadangi abiejų – tėvo ir sūnaus – vidurinieji vardai buvo Ludwigai. Galbūt paminklo statytojai tokiu būdu gudriai pagerbė abu? 

Įdomu pasvarstyti ir paties granitinio obelisko kilmę. 

Yra žinoma, jog buvusiose Mėmelio miesto kapinėse (dab. Skulptūrų parke) 1923 m. vykusių mūšių dėl Klaipėdos lietuvių savanorių aukoms atminti panaudotas buvęs, apie 1872 m. statytas carinės Rusijos ir Vokietijos imperijos pasienio riboženklis iš Nemirsetos. 

Kitoje sienos pusėje buvo ir rusiškasis: iš nuotraukų, atvirukų matyti, jog pastarasis – daug grubesnio apdirbimo. Kaip ir Smiltynėje (esantis Skulptūrų parke – labiau nupoliruotas ir atitinka vaizdus XX a. pr. atvirukuose). 

Versija: ant Hageno kopos stovi antrasis, carinės Rusijos pusėje buvęs obeliskas iš Nemirsetos, kurį 1936 m. panaudojo paminklui Hagenų atminimui.