Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.
„Tuo pat metu miestas, siekdamas užtikrinti reguliarų, saugų ir pigų susisiekimą su Smiltyne, už 28 000 markių įsigijo kelto privilegiją ir perkėlos sklypus Pietų rage Nr. 2 ir 3 bei už 11 000 markių keltą-garlaivį „Benecke“, - savo knygoje „Klaipėdos apskrities istorija“ (1918 m.) rašė istorikas Johannesas Sembritzkis (1856-1919).
Laivas iškart buvo pervadintas į „Sandkrug“ (liet. „Smiltynė“). Tiesa, iš Klaipėdos verslininkų Gassnerių buvo nupirktas greičiausiai sielių gabenimui Karaliaus Wilhelmo kanalu naudotas vilkikas, tad jį teko perstatyti. Tai padaryta už miesto lėšas. Tikru žmonių gabenimui skirtu keltu minėtas laivas tapo 1909 m.
Faktas, jog nuo 1900-ųjų iš Pietų rago į Smiltynę ėmė reguliariai kursuoti keltas – labai svarbus, nes iki tol pastovaus ir patogaus susisiekimo su šiauriausia Kuršių nerijos dalimi nebuvo. 1887 m. miestiečiai vyriausybei buvo surašę net peticiją, kurioje buvo skundžiamasi dėl prasto susisiekimo su Smiltyne.
Taigi, galima teigti, jog 2025-aisiais Klaipėda mini dvigubą sukaktį: Smiltynės kurorto įsigijimą ir reguliaraus susisiekimo keltu pradžią.
Dabartiniai keltai priklauso ne Klaipėdos miestui, o Susisiekimo ministerijos akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“. Pastaroji taip pat šiemet švenčia savo bendrovės įkūrimo (1945 m.) 80-ies metų jubiliejų.
liustracija – žymaus Vokietijos fotografo Fritzo Krauskopfo XX a. pirmojoje pusėje išleistas atvirukas, kuriame pavaizduotas keltas „Sandkrug“ (liet. „Smiltynė“).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą