Firminis Klaipėdos laikraščio „Memeler Dampfboot“ vokas. Siunta apmokėta Klaipėdos krašto pašto ženklais. Kaip registruotas laiškas ji siųsta 1922 m. gruodžio 29 d. iš Klaipėdos į Berlyną.

Jei Neptūnas paštininku dirbtų...

Lietuvos jūrų muziejus (LJM) neseniai išleido naują unikalų katalogą „Filatelija. Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“, kuriame pristatomi gražiausi ir įdomiausi muziejuje saugomi filatelijos objektai.

„Pašto ženklai primena vaikystę. Juos rinkti smalsiam vaikui buvo ir pramoga, ir pažinimo šaltinis. Mažuose paveikslėliuose jaunasis kolekcininkas dažnai pirmą kartą pamatydavo jūrų pasaulį. Pašto ženkluose išvysdavo per bangas skriejančius laivus, jiems kelią rodančius švyturius, barzdotus jūrininkus ir paslaptingą vandenų gyvūnijos pasaulį“, - interviu „Vakarų ekspresui“ teigė minėto leidinio sudarytojas, tekstų autorius, LJM Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus muziejininkas-istorikas Daumantas Kiulkys.

Nedideliu - 200 egz. - tiražu išleistą knygą sudaro 304 p., joje - 300 įdomiausių iliustracijų. Leidinį nuo vasario 7-osios jau galima įsigyti LJM Kopgalyje arba muziejaus elektroninėje parduotuvėje. Knyga vasario 22-25 d. bus pristatoma šių metų Vilniaus knygų mugėje.

LJM istoriko Daumanto Kiulkio knygoje per pašto ženklus, vokus ir atvirukus pasakojama Lietuvos jūrinė istorija.
LJM istoriko Daumanto Kiulkio knygoje per pašto ženklus, vokus ir atvirukus pasakojama Lietuvos jūrinė istorija.

Koks buvo Jūsų kelias į filatelijos pasaulį ir kaip apibūdintumėte pačią filatelijos sąvoką? Dažnas įsivaizduoja, jog tai - tik hobis, kolekcionuojant pašto ženklus.

Vaikystėje rinkau pašto ženklus. Juos, iškirptus nuo vokų, parnešdavo mama iš savo darbo. Vėliau šį užsiėmimą pakeitė kiti hobiai.

Profesionaliai filatelija ir pašto istorija susidomėjau pradėjęs dirbti LJM, kuriame tapau filatelijos rinkinio (jį sudaro apie 9 000 muziejinių vertybių) kuratoriumi.

Filateliją galima apibrėžti kaip pašto ženklų ir pašto istorijos objektų kolekcionavimą bei tyrinėjimą. Ji tyrinėja ne tik pašto ženklus, bet ir specialius antspaudus, ženklinius atvirukus, paštu keliavusius vokus ir t. t.

Šalis - Kosta Rika. Išleidimo data - 1863 m. Tai - seniausias pašto ženklas Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje.
Šalis - Kosta Rika. Išleidimo data - 1863 m. Tai - seniausias pašto ženklas Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje.

Kaip gimė mintis išleisti knygą apie filateliją ir dar pasirinkus, regis, tokią specifinę, iš pažiūros - siaurą temą? Leidėjas - LJM, tad tema - marinistika.

Muziejus leidžia knygų seriją „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“. Joje pristatomos įdomiausios muziejaus fonduose saugomos muziejinės vertybės. Šis leidinys yra ketvirtasis. Prieš tai buvo išleistos knygos apie jūrų kriaukles („Kriauklės“. Sudarytojas - dr. Algirdas Stankevičius. 2020 m.), laivų modelius („Laivų modeliai“. Sudarytojai: Romualdas Adomavičius, dr. Edvinas Ubis. 2021 m.). ir koralus („Koralai“. Sudarytojas, tekstų ir nuotraukų autorius - dr. Agirdas Stankevičius. 2023 m.).

Išleisti leidinį paskatino filatelijos rinkinio gausa ir įvairovė. Iki šiol Lietuvoje nebuvo išleista knygų apie jūrinės tematikos pašto ženklus ir laivų paštu keliavusius vokus ir atvirukus. Manau, leidinys užpildys šią spragą.

1923 m. išleistas rombo formos pašto ženklas su Klaipėdos uosto šiaurinio molo švyturiu.
1923 m. išleistas rombo formos pašto ženklas su Klaipėdos uosto šiaurinio molo švyturiu. Alfonso MAŽŪNO (LJM) nuotr.

Kuo įdomi ši knyga gali būti tiems, kurie visai nesidomi pašto ženklais, vokais, atvirukais, tačiau jaučia simpatiją jūrinei kultūrai?

Knygoje per pašto ženklus, vokus ir atvirukus pasakojama apie Lietuvos jūrinę istoriją. Jūrinės istorijos mėgėjai tikrai ras įdomios informacijos šia tema. Knyga gausiai iliustruota, todėl ji sudomins ir pačius jauniausius, kurie dar nemoka ar tik pradeda skaityti. Tekstai yra ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, taigi juos skaityti galės ir užsieniečiai.

Tikiuosi, kad šis leidinys sudomins ne tik filatelistus bei laivybos istorijos entuziastus, bet ir plačiosios visuomenės atstovus. Galbūt daliai jų grįš noras atsiversti vaikystėje rinktų pašto ženklų albumą.

2023 m. išleistas pašto ženklas su kuršvalte (dail. Arvydas S. Každailis). Deniso NIKITENKOS kolekcija.
2023 m. išleistas pašto ženklas su kuršvalte (dail. Arvydas S. Každailis). Deniso NIKITENKOS kolekcija.

Kokia yra knygos struktūra ir kaip vystomas pasakojimas?

Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje pasakojama apie filateliją, jos rinkinį LJM, pateikiami gražiausi pašto ženklai. Antroje pristatomi su Lietuva susiję laivų pašto objektai. Trečioje, pasitelkus filatelijos objektus, pasakojama apie svarbiausius lietuvių jūrinės istorijos įvykius, procesus, asmenybes ir laivus.

Kokie, Jūsų vertinimu, yra patys rečiausi, išskirtiniausi ar pasakojantys netikėtas istorijas eksponatai?

Man patys įdomiausi yra laivų paštu keliavę objektai. Tai iš Lietuvos arba į ją iš laivų siųsti vokai ir atvirukai. Vieni jų keliavo Kuršių marių garlaiviais, kiti laivais Baltijos jūra ar Atlanto vandenynu. Atvirukus Pirmojo pasaulinio karo metu iš Klaipėdos siųsdavo Vokietijos karinių laivų jūreiviai. Tai reti laivų pašto istorijos objektai. Šios muziejinės vertybės publikuojamos pirmą kartą.

Įdomus seniausias objektas filatelijos rinkinyje yra 1863 m. Kosta Rikoje išleistas pašto ženklas. Mėgstu Lietuvos jūrinius simbolius vaizduojančius pašto ženklus su Lietuvos švyturiais, kurėnu, Klaipėdos uostu, LJM augintiniais.

Šalis - Latvija. Išleidimo data - 2001 m. Pašto ženkle pavaizduotas Krišjanio Valdemaro portretas. Viena iš jo įsteigtų jūreivystės mokyklų veikė Palangoje (Šventojoje).
Šalis - Latvija. Išleidimo data - 2001 m. Pašto ženkle pavaizduotas Krišjanio Valdemaro portretas. Viena iš jo įsteigtų jūreivystės mokyklų veikė Palangoje (Šventojoje).

Kaip gimsta pašto ženklai? Kada ir kodėl jie atsiranda Lietuvoje, Klaipėdos krašte?

Pirmasis pašto ženklas pasaulyje buvo išleistas Britanijoje dar 1840 m. Dėl geopolitinių aplinkybių, dabartinėje Lietuvos teritorijoje per visą istoriją buvo naudoti daugybės šalių pašto ženklai.

Lietuviškose gubernijose carinės Rusijos pašto ženklai pradėti naudoti nuo 1857 m. Klaipėdos krašte Prūsijos pašto ženklai naudoti kiek anksčiau - 1850 m. Pirmieji lietuviški pašto ženklai išleisti 1918 m. gruodžio pabaigoje. Jie pakeitė iki tol šalies teritorijoje naudotus vokiečių okupacinės administracijos pašto ženklus.

Klaipėdos krašte 1920 m. vokiškus pašto ženklus pakeitė Klaipėdos krašto pašto ženklai. Pradžioje naudoti vokiški ženklai su užspaudu „Memelgebiet“. Vėliau - prancūziški su užspaudu „Memel“. 1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdą, atspausdinti nauji „lietuviški“ pašto ženklai. Juos Lietuvos pašto ženklai pakeitė tik 1925 m., kai Klaipėdos krašto paštas buvo galutinai įjungtas į Lietuvos pašto sistemą.

Koks yra lietuviškų pašto ženklų, vokų, galbūt antspaudų marinistine tematika kelias nuo seniausio iki dabarties laikų? Kaip kito vaizdiniai, motyvai, kokie jų atrankos ar pasirodymo rinkoje motyvai?

Tarpukariu Lietuvos pašto ženkluose jūrinės tematikos simboliai vaizduoti labai retai. 1923 m. Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos proga buvo išleista 13 ženklų laida. Joje tarp tradicinių Lietuvos simbolių (Vyčio, Trakų pilies, Nežinomo kareivio kapo) pavaizduoti ir naujieji jūrinės Lietuvos simboliai - Klaipėdos herbas, jūrų uostas ir šiaurinis molas su Baltuoju švyturiu. Vėlesniuose ženkluose jūriniai simboliai nebevaizduoti.

Tiesa, 1938 m. vykusios Tautinės olimpiados proga buvo išleista keturių pašto ženklų laida. Viename iš ženklų matoma sportinė jachta, bet tik antrajame plane. Pirmajame plane puikavosi nuo tramplyno į vandenį šokanti sportininkė.

Ar pakankamas dėmesys jūrinei kultūrai Lietuvos pašto leidžiamuose specializuotuose pašto ženkluose, vokuose skiriamas dabar?

Reikia pripažinti, kad mūsų laikas Lietuvos paštas išleidžia gerokai daugiau ženklų, susijusių su jūrine kultūra ir vidaus vandenų laivyba. Išleisti ženklai su Lietuvos švyturių vaizdais, kurėnas pavaizduotas ant dviejų pašto ženklų ir vieno pašto bloko.

Yra ženklai su vikingų laivu, Salacgryvos jūrų mūšiui vadovavusio etmono Jono Karolio Chodkevičiaus portretu, Klaipėdos jūrų tvirtove, pirmuoju Lietuvos jūriniu laivu „Jūratė“ bei neseniai Klaipėdoje duris lankytojams atvėrusiu kariniu laivu M 52 „Sūduvis“. Jų yra ir daugiau. Apie juos informacijos rasite šioje knygoje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder