Jovita Saulėnienė - apie istorinius Didžiosios Lietuvos pažadus Klaipėdą mylėti „kaip save“

Šį kartą J. Saulėnienė pasakoja apie Mažosios Lietuvos prijungimą arba, tų laikų terminu sakant, prisiglaudimą prie Didžiosios Lietuvos. Tai buvo sudėtingas procesas. Pasižiūrėkime, koks vaidmuo tam vyksmui teko Klaipėdai, kas buvo svarbiausi to istorinio žygio vykdytojai. Be abejo, čia tik fragmentas iš to istorinio puslapio, kuriame dar daug neatskleistų įvairiausių niuansų.

Kaip vyko pasirengimas Klaipėdos prisijungimui prie Lietuvos Tilžėje?

Po Pirmojo pasaulinio karo Antantės valstybėms pareikalavus Mažąją Lietuvą atskirti nuo Vokietijos ir prijungti ją prie Lietuvos, 1918 m. lapkričio 16 d. buvo įsteigta Prūsų lietuvių tautinė taryba, pirmininku išsirinkusi teologijos daktarą prof. Vilių Gaigalaitį (1870-1945).

Minėtos Tarybos, gyvavusios iki 1923 metų, tikslas ir buvo padėti įgyvendinti suvienytos Lietuvos idėją. Pirmiausia ši Taryba paskelbė atsišaukimą į lietuvininkus, informuodama, jog „atėjo valanda Pasauliui pasakyti, kad mes dar gyvi, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos Motinėlės Vaikai, kad tą mūsų priešininkai per šimtmečius išardė, dabar Laikas vėl Susivienyti: Viena Giminė, viena Kalba, viena Žemė, viena Valdžia, - toks turi dabar mūsų reikalavimas būti“.

Paskui žengė kitą žingsnį - 1918 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbtas Tilžės aktas, kuriuo išsakė Mažosios Lietuvos gyventojų valią prisijungti prie Didžiosios Lietuvos. Po šio svarbaus istorinio dokumento prasidėjo konkretūs jungimosi veiksmai.

1919 m. gruodžio pabaigoje Prūsų lietuvių tautinė taryba nutarė pasiųsti į Lietuvos Valstybės tarybą savo atstovus: dr. Vilių Gaigalaitį, ūkininkus Jurgį Strekį iš Šilutės (tada Šilokarčiamos) apskrities, Kristupą Lekšą iš Tilžės apskrities ir Martyną Jankų iš Rambyno. Norėta Mažosios Lietuvos minėtus atstovus kooptuoti vasario 16 d., tačiau kooptacijos tada patys atsisakė. Dar ne viskas buvo apsvarstyta, ne visais klausimai ir patys buvo vieningos nuomonės.

Ypač išsiskyrė prof. V.Gaigalaičio pozicija. Nutarta Didžiosios Lietuvos Valstybės tarybos atstovams susitikti Klaipėdoje su Prūsų Lietuvos tautine taryba.

Kuo, jūsų manymu, ypatingas 1920 m. vasario 20 d. Klaipėdoje vykęs posėdis?

Siekdamas užmegzti artimesnius ryšius su Prūsų lietuvių tautinės tarybos nariais ir aptarti jungimosi sąlygas bei aplinkybes, Lietuvos Valstybės tarybos sekretorius J. Šernas atvyko į Klaipėdą 1920 m. vasario 10 d. Su kuo ir ką kalbėta tada, jau nesužinosime. Aišku tik, jog sutarė dėl posėdžio, kuris įvyko 1920 m. vasario 20 d. „Viktorijos“ viešbutyje. Taigi, neseniai duris vėl atvėręs „Viktorijos“ viešbutis susijęs su šiuo svarbiu Lietuvai istoriniu faktu.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Valstybės tarybos sekretorius J. Šernas ir Užsienio reikalų viceministras P. Klimas, kuriuos posėdžio pirmininkas dailininkas A. Brakas pasveikino kaip Didžiosios Lietuvos atstovus. Šie atsakydami pabrėžė sujungtos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos idėją. Diplomatinis protokolas buvo nepažeistas.

Posėdyje buvo svarstomi nauji Prūsų lietuvių tautinės tarybos įstatai, renkamas Direktoriumas. Posėdis, kuriame nedalyvavo opozicija, buvęs „karštas“ ir sukėlęs daug diskusijų. Prof. V. Gaigalaitis pasiūlė „atskiriamo nuo vokiečių krašto “savotiško„ sutvarkymo“ projektą, tačiau jis nebuvo svarstomas. A. Brakas pateikė dėl prijungimo sąlygų rezoliucijų projektus, dėl kurių tekstų kilo daug ginčų.

Didžiosios Lietuvos atstovai pabrėžė, jog svarbu palikti Mažosios Lietuvos „savotiškumus, kurie nesipriešina bendriems valstybės reikalams ir neprieštarauja konstitucijai“, jog nereikia nutarti jungtis tam tikromis sąlygomis, kurių priėmimas turėtų būti patikrintas.

Jie pabrėžė, jog „Didžioji Lietuva niekuomet neskriaus savo Mažesniosios Sesers ir žiūrės visų jos reikalų patenkinimo lygiai taip “kaip ir savo„. Posėdyje nutarė, jog teisės Mažosios Lietuvos administracijai Lietuvos valdymo sistemoje bus nustatytos Lietuvos Steigiamajame seime, “atsižvelgiant į Mažosios ir Didžiosios reikalus„. Dėl ekonominių dalykų sutarė be ginčų. Rezoliucija buvo priimta vienbalsiai: “Visų ūpas buvo pakilęs." (J. Šernas)

1920 m. vasario 21 d. Prūsų lietuvių tautinė taryba, dar vadinama Mažosios Lietuvos taryba, iškilmingai paskelbė, jog ji „sutraukianti su Vokietija visus ryšius ir tautos valia susijungianti su savo broliais, su Didžiąja Lietuva“.

Kuo ypatinga Antroji lietuvių tautos šventė Kaune?

1920 m. kovo 20 d. 18 val. Kauno rotušės salėje Valstybės tarybos 48-ame iškilmingame posėdyje buvo paskelbta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo deklaracija. Tai buvo šventė visai Lietuvai. Prie rotušės susirinko daug žmonių, stovėjo raitelių garbės sargyba, grojo orkestras.

Iškilmingame posėdyje, be Valstybės Tarybos narių, dalyvavo ir anglų, prancūzų, Amerikos, olandų ir latvių valstybės atstovai. Šiame posėdyje buvo kooptuoti į Valstybės tarybą dr. Vilius Gaigalaitis, Jurgis Strekys, Kristupas Lekšas ir Martynas Jankus. Valstybės tarybos sueigoje nutarta tuos asmenis kooptuoti į Valstybės tarybą, o M. Jankų priimti visateisiu nariu kaip Mažosios Lietuvos atstovą.

Istoriniai dokumentai byloja:

„Prezidentas A. Smetona, ir Valstybės tarybos sekretorius J. Šernas perskaitė Prūsų lietuvių tautos tarybos 1920 m. vasario 21 d. aktą, priimtą Klaipėdoje. Kreipdamiesi į Santarvės valstybes ir jos atstovus, kuriems pavesta laikinai valdyti tas kraštas, Prūsų lietuvių tautos taryba ekonominiams gyventojų reikalams patenkinti, kurį pasirašė generalinis P.L.t. sekretorius E. Simonaitis, paprašė panaikinti senąją muitų sieną ir atkelti ją prie Nemuno linijos pavedus ją Lietuvos Valstybės muitinių kontrolei ir josios Kariuomenės apsaugai; pavesti geležinkelius, paštą, telegrafą ir telefonus bendrajai Lietuvos susisiekimo administracijai; pavesti Lietuvos valstybei naudotis Klaipėdos uostu ir Nemuno srove; A. Smetona pareiškė, kad tai nepaprastai didinga Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai diena po daugiau nei 500 metų “sutapus„ Mažajai Lietuvai su Didžiąja, priminė istorinius santykius, pabrėžė nevienodus kultūros įpročius, atskirus dvasios privalumus, skirtingą tikybą, tiek daug sverianti tautos ir valstybės bendravime ir priminė, jog “moka gerbti ir branginti skirtingus kultūros ir sielos ypatybes".

J. Strekys perskaitė Prūsų Lietuvos tautos tarybos atstovų deklaraciją, kur apreiškė įstojęs į Lietuvos valstybės tarybą ir pasiryžęs pasidarbuoti draugiškai dėl Lietuvos gero, kol „išdirbs pageidaujamas abiem Lietuvos dalim naudingas susivienijimo sąlygas Steigiamajam seimui priimti ir patvirtinti. Ir baigė linkėjimą: Te Aukščiausiasis neprigulmingai suvienytą Lietuvą saugoja ir žegnoja, kad ji kultūroje augtų ir žydėtų ir jos gyventojai tikrą laisvę ir laimę įgytų.“

S. Šilingas: „Istorinės reikšmės dienos. Prūsų Lietuva buvo lopšys, kuriame išsivystė tikybinė ir pasaulinė lietuvių literatūra: Mažvydas, Donelaitis, Rėza, Vydūnas. Jūsų savybės kultūros, tikybos, papročių ir teisės srityse, kurias Jūs išauginote, kelintą amžių skyrium nuo Didžiosios Lietuvos, bus lietuvių gerbiamos ir saugomos.“

M. Jankus sakė: „padėjome lietuvių literatūrą Didžiajai Lietuvai gaminti“, pasakojo apie šiame krašte 1855 m. įsteigtą lietuvių draugiją.

J. Strekys: „Mes, lietuviai, Mažosios Lietuvos esam evangelikų tikybos ir norim tvirtai prie savo bažnyčios papročių bei Dievo tarnavimo pasilikti. Mes šaukiamės prie sąžinės visų tautų šio pasaulio, neginkit tai lietuvių giminei, ką Jūs patys nė kieno trukdomi ragaujate. Tad džiaukimės ir būkim linksmi, nes šita yra ta diena, kurią pons Dievs padarė.“

E. Galvanauskas: Priėmimas į Valstybės tarybą Prūsų lietuvių atstovų yra Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo simbolis. Tai lietuvių tautos valia ir valstybės kūrimo istorinis aktas. 1919 m. birželio 16 d. Santarvės valstybės pareiškė, jog Mažoji Lietuva turi būti prijungta prie Didžiosios. Prijungimas neturi pasibaigti paskelbimu, bet turi rišti ekonominiai klausimai.

Papasakokite apie iškilmingą vakarienę „Metropolio“ viešbutyje.

Iškilmingoje vakarienėje „Metropolio“ viešbutyje, išpuoštame gėlėmis ir žalumynais, dekoruotame tautiniais atributais, dalyvavo valstybės prezidentas, Tarybos nariai... Per vakarienę pasakyta daug kalbų, buvo grojami Lietuvos, žydų ir kt. prielankių valstybių himnai. E. Galvanauskas atkreipė dėmesį į laukiamus sunkumus, kuriuos reikės pergalėti.

Kitą dieną vyko iškilmingos pamaldos: pirma Katedroje, paskui evangelikų bažnyčioje, dalyvaujant valstybės vadovams. Pastarojoje vargonais grojo kompozitorius Juozas Naujalis. Teisininkas P. Leonas sakė, kad juridiškai susivienijimas buvo paremtas žmonių valia. Šiuo atveju tai tik pareiškimas apie susivienijimą. Galutinai teisiškai turi patvirtinti Steigiamasis seimas. „Tada tik jėga, o ne teisė galės jas atskirti.“

1921 m. išleistas istoriniam faktui skirtas leidinys „Kovo 20 diena. Mažosios Lietuvos prisiglaudimui paminėti“. Šiame proginiame leidinyje iškyla pagrindinių asmenų, atlikusių šią istorinę misiją, išsakytos mintys, pasirengimo detalės tam istoriniam žingsniui, iškilmingas posėdis, skirtas Mažosios ir Lietuvos susijungimo šventei, tada pavadintai antrąja lietuvių tautos švente.

Mažai kas žino, ką Kristupas Lekšas kalbėjo iškilmingame posėdyje.

Kristupas Lekšas kalbėjo: „(...) Mes pareiname iš Mažosios Lietuvos, ji yra tikrai maža (...) Koki ji maža, toki ji graži (visi ploja). Tarp žalių giraičių, žiba plytomis dengti gražūs namelių raudoni stogai. Aukšti platūs langai leidžia šviesą mūsų gyveniman“ (...)

Dabar šiandieniškoje susibroliavimo šventėje atnešam Didžiajai Lietuvai Nemuno srovę, kuri lyg kokia gyvasties gysla Mažąją Lietuvą su vyresniąja savo seserim suriša; mes atsinešam drauge ir Klaipėdos uostą, kuris Didžiajai Lietuvai kas link pirklystės labai naudingas bus: vis iš svetur ten įplaukiantieji tavorai galės jus lengvai pasiekti.

Pagerinta galvijų veislė ir aukštesnė ekonominė kultūra dabar be jokių trukdymų į jūsų kraštą ateis. Pagaliau atsinešam su savimi ir tikrai tautiškai prijaučiančią lietuvišką ir brolišką širdį pasitikėdami, jog per tokį susibroliavimą su jumis ir iš Jūsų pusės mūsų Mažajai Lietuvai žegnonės ir naudos bus.

Jeigu mes žvelgiame Jūsų pusėn, čia matom berods tūlus namelius su šiaudiniais samanomis apaugusiais stogais ir mažais langučiais, žmonės, rodos, čia skursta, bet štai viduje jų randasi nauda. Klėtys pilnos javų, o iš to suprantama, kad duonos ir baltų pyragų bei mėsos apsčiai pas jus randasi.

(...) Kauno degtukų fabrika pirmiausiai mus briežiukais aprūpinti galės, o girdint, kad tarp kitko jūsų žemėj neišnaudoti skarbai randasi, kaip tai: druska, geležis, marmuras, kalkės, kurie galėtų tarnauti išdirbimui stiklo bei cemento, bet turint umenoj, kad daugelyje vietų minerališkų versmių randasi, togidel galime su geru lūkesčiu į ateitį žvelgti.

Norintys tūli Mažosios Lietuvos žmoneliai delei mūsų susijungimo baimingomis širdimis į ateitį žvelgia, tačiau paskutiniems debesiams nuo Mažosios ir Didžiosios dangaus nuslinkus, prašvis vėl skaisčioji saulelė ir tada įvyks mums visiems tikrasis žegnonės pilnas ir lietuviškas pavasaris."

INFORMACIJA

Iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo įvykių chronologijos 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje (dabar Sovetskas) buvo įsteigta Prūsų lietuvių tautinė taryba. Pirmininku išrinktas Vilius Gaigalaitis. 1918 m. lapkričio mėn. Prūsų lietuvių tautinė taryba paskelbė lietuvių ir vokiečių kalbomis atsišaukimą „Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“ apie Mažosios Lietuvos gyventojų siekį susijungti su Didžiąja Lietuva. 1918 m. lapkričio mėn. 30 d. paskelbė Tilžės aktą, kuriuo pareiškė Mažosios Lietuvos gyventojų valią prisijungti prie Didžiosios Lietuvos. 1936 m. Jono Vanagaičio rūpesčiu aktas buvo išspausdintas „Ryto“ spaustuvėje Klaipėdoje. 1919 m. gruodžio pabaigoje Prūsų lietuvių tautinė taryba pasiūlė kooptuoti į Lietuvos Valstybės tarybą savo atstovus: dr. Vilių Gaigalaitį, ūkininkus Jurgį Strekį iš Šilutės (tada Šilokarčiamos) apskrities, Kristupą Lekšą iš Tilžės apskrities ir Martyną Jankų iš Rambyno. 1920 m. vasario 20 d. Klaipėdoje „Viktorijos“ viešbutyje įvyko Prūsų lietuvių tautinės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos Valstybės tarybos nariai sekretorius J. Šernas ir Užsienio reikalų viceministras P. Klimas. Posėdžio pirmininkas dailininkas A. Brakas. 1920 m. vasario 21 d. Prūsų lietuvių tautinė taryba priėmė rezoliuciją Mažajai Lietuvai prisijungti prie Didžiosios. 1920 m. kovo 20 d. Lietuvos Valstybės tarybos iškilmingame posėdyje įteikta ši rezoliucija ir ja remiantis Klaipėdos krašto atstovai Vilius Gaigalaitis, Jurgis Strekys, Kristupas Lekšas, Martynas Jankus kooptuoti į Lietuvos Valstybės tarybą. Posėdyje buvo pabrėžta, jog „vasario mėn. 16 dieną 1918 metų ir kovo mėn. 20 d. 1920 metų bus atmintinos ir lietuvių švenčiamos tol, kol pasauly skambės lietuvių kalba“.