Justina Joana: „Muzika gali būti ir be konkrečios formos, ritmo ar žodžių...“ (9)

Klaipėdietė Justina Joana - moteris, kuri gilinasi į žmogaus esmę, senąją baltų kultūrą, Rytų filosofiją ir veda sutartinių, sakralinių giesmių ratus, praktikas, kurios padeda atverti balsą ir pažinti savo sakralią prigimtį.

Kaip įveikti tą kompleksą, apie kurį vaizdžiai sakoma „meška ant ausies užlipo“.

Tokiam žmogui svarbiausia yra saugi aplinka. Jiems rekomenduoju pradėti nuo grupinių užsiėmimų. Pavyzdžiui, dalyvauti sutartinių rate.

Sutartinių mes nedainuojame po vieną, o dainuojame pulkais arba grupėmis. Kolektyvinis dainavimas padeda patirti savo galią dainuoti, nes grupei visada pavyksta ir niekas neskirsto, kam gerai pavyksta, o kam sunkiau, nes yra bendras grupinis vyksmas ir rezultatas. Jame žmonės atsipalaiduoja ir nevertina, ar gerai pavyksta, ar ne.

Kitiems reikia individualaus dėmesio, kad iš naujo atrastų savo balso skambesį. Tam pasitelkiu įvairius metodus, muzikos terapijos žinias, dalinuosi savo patirtimi, kas man padėjo.

Teigiate, kad egzistuoja sakralus ryšys tarp širdies ir balso. Kaip pati jį atradote, pajutote?

Aš tai pajaučiau dar vaikystėje. Buvau labai uždaras vaikas. Jaučiausi nepriimta aplinkos. Muzika buvo ta vieta, kurioje aš jaučiausi laisva, tikra ir galinti būti tokia, kokia noriu.

Paauglystėje pradėjau kurti dainas, su drauge pradėjome kurti dainuojamąją poeziją, susiradau nuostabią mokytoją Vidą Auglienę.

Ji į dainuojančius jaunus žmones žiūrėjo ne kaip į mašinas, kurios pataiko ar nepataiko į natą, o su didele meile ir kantrybe mokė pažinti muziką per pajautimą. Taip, kaip senovėje žmonės dainuodavo be jokio muzikinio išsilavinimo, bet jiems puikiai pavykdavo.

Bėgant laikui mano ryšys su muzika stiprėjo. Kai pradėjau giedoti mantras, giesmes, pajutau, kad dainavimas labai stipriai veikia ne tik emocijas, bet ir fizinį kūną. Garsas vibruoja ir kūne, ir ore.

Supratau, kad balsas yra labai galingas įrankis.

Būtent sakralinė muzika atvėrė tokį suvokimą?

Dar anksčiau jausdavau, kad per balsą, dainavimą vyksta kažkas stebuklingo.

Laukdavau momentų, kai liksiu viena namuose ir galėsiu atsipalaiduoti ir dainuoti. Ir tada įvykdavo kažkas tokio, kas prilygdavo stebuklui.

Aš taip pat vaikystėje mėgdavau vaidinti estrados dainininkę, kai likdavau viena namuose. Dabar atrodo, kad dainavimas, muzikavimas susijęs su asmens noru parodyti savo gebėjimus, su scena.

Vadinasi, tai tendencija. Matyt, tas laisvės ir autentiškumo jausmas, apimantis tik tada, kai lieki vienas namuose, yra požymis komplekso, kad tavo dainavimas kitiems žmonėms trukdo. Gal kažkas pasakė: „Nedainuok“, ir to pakako, kad būtų pastatyta siena.

O gal todėl, kad atsiverti tam tikriems dalykams reikia saugios erdvės ir mes tą jaučiame intuityviai.

Vadinasi, scena ir saugi erdvė muzikos atlikėjui, dainininkui nėra tapatūs dalykai.

Atlikėjas gali būti labai stipriai suderinęs savo vidinę ašį, kad atliktų muziką kitiems ir palaikytų ryšį tiek su muzika, tiek su publika. To galima pasiekti kryptingai dirbant, tačiau dainavimas kaip praktika neturi nieko bendro su scena.

Dainuoti gali žmogus ir be pasiruošimo, muzikinių žinių. Man patinka intuityvaus dainavimo praktika, kurią atliekant garsas nebūtinai susijęs su konkrečia forma, natomis, ritmu ar žodžiais. Muzika gali būti ir be to.

Pavyzdžiui, vien tik garso aaaa niūniavimas...

...arba bla bla, arba kalba, kurios mes nežinome, bet ji ateina ir tai yra tikra, nes gimsta čia ir dabar.

Įdomus dalykas, kad kai žmogus dainuoja, jis iš tiesų negali būti niekur kitur. Jo visas dėmesys būna kūne, balse, garse. Jis tuo metu nesiblaško, jo protas ilsisi. Tai yra gana reta šiais laikais, kai mūsų dėmesys yra nuolat atakuojamas iš išorės.

Dirbate vokalo ir muzikos studijoje „Motyvas“. Papasakokite apie ją.

Studija „Motyvas“ įsikūrusi Pilies dirbtuvėse. Ją įkūrė atlikėja Irena Upė, o po jos sparnu buriasi būrys Klaipėdos muzikų. Aš esu viena iš jų, mokau pasaulio ir liaudies muzikos. Dirbame su mokiniais ir individualiai, ir nedidelėmis grupelėmis.

Būna etapų, kai būna didesnis individualių užsiėmimų poreikis, o būna laikotarpių, kai žmonės nori dainuoti būryje. Pavyzdžiui, vasarą individualių užsiėmimų beveik nebūna, nes žmonės nori atostogauti, keliauti, o ne mokytis, o tie, kurie atvyksta atostogauti į pajūrį, ieško galimybių padainuoti, muzikuoti ir mielai renkasi užsiėmimus, kurie vyksta renginio ar festivalio metu.

Kai kurie iš muzikos instrumentų, pasak Justinos Joanos, yra labai intuityvūs, pavyzdžiui, šamaninis būgnas. Jais groti nereikia įdėti daug pastangų.

Kai kurie iš muzikos instrumentų, pasak Justinos Joanos, yra labai
intuityvūs, pavyzdžiui, šamaninis būgnas. Jais groti nereikia įdėti
daug pastangų.

Kokie tikslai ir motyvai atveda mokinius pas jus mokytis muzikuoti, dainuoti?

Įvairūs. Kartais atlikėjas nori išmokti padainuoti konkretų kūrinį. Jaunesni žmonės dažnai renkasi ukulėlės pamokas. Aš pati atlieku labai plataus spektro muziką - nuo liaudies dainų iki įvairių sakralinių krikščioniškų giesmių, indiškų mantrų, pasaulio muziką ir autorinę kūrybą.

Man svarbu mokiniams perteikti, kad nėra svarbiausia atlikti kūrinį idealiai, svarbiausia - atsipalaiduoti ir pajusti gerą ryšį su muzika.

Daug mokinių ateina, turėdami prastą santykį su savo balsu, muzika dėl to, kad kažkada nebuvo priimti į chorą ar kitą muzikinį kolektyvą arba kas nors ką nors kritiško pasakė. Jie ateina, kad atgautų pasitikėjimą, atsipalaiduotų ir iš naujo susidraugautų su muzika.

Kur pati mokėtės muzikos?

Studijos mano nebuvo muzikinės. Studijavau lietuvių filologiją ir švedų kalbą, paskui skandinavistiką. Mokiausi Švedijoje, Vilniuje dirbau, bet darbas buvo sausas ir nekūrybiškas, ofisinis.

Muzika buvo mano hobis, o pradėjus dirbti, man jo ėmė trūkti. Buvo ilgas kelias iki to, kol muzika tapo svarbia mano veikla.

Norėčiau, kad ji taptų pagrindinė, tačiau karantinas kiek pristabdė ir dabar dar dirbu ir su vertimais, turiu keletą projektų, susijusių su Švedija. Derinu tas veiklas, nes taip kol kas yra saugiau.

„Miške dainuoti labai įdomu nes garsas atsimuša į medži oo us, ir įsijungia įvairūs gamtos garsai, paukšteliai“, – sako Justina Joana.

Tai net muzikos mokykloje nesimokėte? Bet juk grojate įvairiais instrumentais.

Mano muzikinis išsilavinimas - neformalus. Taip išėjo, kad mano draugė, su kuria paauglystėje muzikavome, išvyko studijuoti į užsienį. Tad teko pačiai išmokti groti. Mokiausi daugiausia savarankiškai, pas konkrečią mokytoją.

Iš pradžių išmokau groti gitara, po to - ukulėle. Iš Indijos parsivežiau fisharmoniją, pradėjau mokytis groti pianinu. Po truputį instrumentų kiekis namuose augo. Kai kurie iš instrumentų yra labai intuityvūs, pavyzdžiui, šamaninis būgnas. Jais groti nereikia įdėti daug pastangų.

Ukulėle, gitara reikia pasimokyti, bet aš tikiu, kad bet kuriuo instrumentu mes galime groti intuityviai. Tai priklauso nuo mūsų pajautimo ir tikslo: ar norime pasimėgauti procesu, ar groti profesionaliai.

Vilniuje laisvu nuo darbo metu mokiausi keliose studijose pažinti natas, mokiausi skirtingų dainavimo technikų. Visa kita atėjo per patyrimą, dainuojant, muzikuojant, vedant užsiėmimus. Nesu nei pedagogė, nei muzikė, bet gyvenimas sudėliojo taip, kad mokau muzikos.

Viena iš jūsų veiklų - sutartinių rato vedimas. Kiek Klaipėdoje ši veikla populiari, kas į šiuos ratus renkasi?

Sutartinių ratai šiais laikais pradėti vesti gan neseniai. Prasidėjo viskas nuo Aukštaitijos. Žmonės pradėjo burtis, atsirado keletas vedlių. Aš kurį laiką gyvenau Vilniuje ir dalyvavau juose.

Kai grįžau gyventi į Klaipėdą, labai pasigedau čia kolektyvinio dainavimo. Žinoma, yra kolektyvai, kuriuose renkasi liaudiškos muzikos mėgėjai, tačiau tokių renginių, kad galėtų ateiti bet kas ir dainuoti, nebuvo.

Tad mes su kolege arfininke Daile Dociene pradėjome vesti sutartinių ratus. Pamatėme, kad susidomėjimas tikrai nemažas, bet dažniausiai susirenka tie patys žmonės.

Gal todėl, kad Klaipėda ne toks didelis miestas ir žmonių, kurie domisi dainavimu, etnokultūra nėra tiek daug, tačiau jie labai tai vertina ir stengiasi nepraleisti nė vieno rato.

Anksčiau juos vesdavome kartą per mėnesį, tačiau karantinas paveikė reguliarumą. Dabar artimiausiu metu sutartinių ratai bus festivaliuose kituose miestuose.

Klaipėdoje rugpjūčio 31 d. planuojame sakralaus dainavimo vakarą Smiltynėje, kuriame dainuosime šiek tiek sutartinių ir daugiau indiškų mantrų. Man jos labai dera savo archajiškumu. Paskutinį sutartinių ratą gamtoje planuojame rugsėjo mėnesį.

Kuo skiriasi sutartinių dainavimas gamtoje ir patalpoje?

Patalpoje lengviau dainuoti, nes garsas atsimuša į sienas ir vienas kitą geriau girdime.

Miške taip pat labai įdomus garsas, nes yra medžiai aplinkui ir įsijungia gamtos garsai, paukšteliai. Turime būti glaudžiau vienas kito ir garsiau dainuoti.

O prie jūros smagiausia dainuoti vienu balsu melodingas tradicines Klaipėdos krašto dainas, taip pat labai stipru giedoti mantrą OM, nes ir jūros garsas panašus į nenutrūkstamą OM.

Kaip į jūsų gyvenimą atėjo susidomėjimas Rytų kultūra ir muzikine tradicija?

Būdama paauglė pirmą kartą nuėjau į meditaciją, kurią vedė žmonės, sekantys viena iš indiškų tradicijų, ir tai mane patraukė. Aš niekada netapau induiste ar krišnaiste, bet mane žavi šios tradicijos akcentuojamas susitelkimas, tai, kad daug giedama.

Pajutau, kad būtent per dainavimą man atsiveria gilūs suvokimai. Tokia yra mano praktika. Mantros su manimi yra labai seniai, seniau nei susidomėjau lietuviška tradicine muzikine kultūra.

Manau, kad tai yra natūralu, kad pasaulio ir muzikos pažinimas prasideda nuo pasižvalgymo į išorę, o ryšys su savo šaknimis ateina su branda.

 

FOTO APRASAS „Nesu nei pedagogė, nei muzikė, bet gyvenimas sudėliojo taip, kad mokau muzikos ir vedu muzikinius užsiėmimus, praktikas“, - sako klaipėdietė Justina Joana. „Miške dainuoti labai įdomu nes garsas atsimuša į medžius, ir įsijungia įvairūs gamtos garsai, paukšteliai“, - sako Justina Joana.

FOTO APRASAS Kai kurie iš muzikos instrumentų, pasak Justinos Joanos, yra labai intuityvūs, pavyzdžiui, šamaninis būgnas. Jais groti nereikia įdėti daug pastangų.

Raktažodžiai
Dziaugiuosi del to ka darai ir kuri, Justina!
Jolanta, 2021-09-08 17:14
Dainavimo drauge labai trūksta dabartinėje visuomenėje, kurioje vertinami atskiri individai - atlikėjai, kūrėjai... Dainavimas bei muzikavimas paliekami tik profesionalų privilegija. Mes visi gimėme su balsais ir bendrystės jausmas kartu dainuojant yra įgimtas. Tai savaime yra stipru. Labai laukiu kito sutartinių rato!
Agnietė, 2021-09-08 10:15
Dainavimo drauge labai trūksta dabartinėje visuomenėje, kurioje vertinami atskiri individai - atlikėjai, kūrėjai... Dainavimas bei muzikavimas paliekami tik profesionalų privilegija. Mes visi gimėme su balsais ir bendrystės jausmas kartu dainuojant yra įgimtas. Tai savaime yra stipru. Labai laukiu kito sutartinių rato!
Agnietė, 2021-09-08 10:15
Sidebar placeholder