Kai švyturys atstojo kalėdinę eglutę

Bėgant dešimtmečiams šis navigacinis objektas tarsi prasikalė iš savo tiesioginės paskirties lukšto ir tapo tikru mūsų uostamiesčio, Lietuvos - jūrinės valstybės simboliu. Ikona.

Koks jis buvo svarbus miestiečiams, galima suvokti iš žieminių Baltojo švyturio fotografijų, atvirukų. Ir prisiminimų.

Baltasis švyturys buvo tapęs simboline susibūrimų, žiemos švenčių vieta, kaip dabar - miesto Kalėdų eglė.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vokietijos gilumą emigravę ir pokariu ten likę gyventi klaipėdiečiai su didžiule nostalgija prisimindavo savo gimtinę. 1975 m. vadinamiesiems memelenderiams skirto laikraščio „Memeler Dampfboot“ naujamečio, sausio mėnesio, viršelį puošė apledėjęs Baltasis švyturys. Po nuotrauka buvo parašyta: „Naujieji metai prie Baltojo švyturio“.

Pastatytas pačioje atšiauriausioje, kokią tik galima įsivaizduoti, Klaipėdos vietoje: bangomūšoje, ant šiaurinio molo galo. Tačiau būtent čia žiemomis gimdavo tikros ledo skulptūros.

Daužomas, skalaujamas Baltijos jūros bangų, taškomas purslų Baltasis švyturys ir apačioje esančios tašyto granito akmenų terasos taip įspūdingai apledėdavo, jog nesižavėti vandens, vėjo ir šalčio kūriniais negalėjai.

„Kaip ir kasmet, pasitinkant Naujuosius metus 1975-aisiais, mintys grįžo namo, į tėviškę. Apledėjusio Baltojo švyturio šiaurinio molo gale paveikslas mums primena atšiaurias žiemas Klaipėdos krašte. Tačiau jos, nepaisant visų sunkumų, sukūrė ir jaukumo bei saugumo jausmą“, - rašoma minėtame 1975 m. laikraštyje.

Galima įsivaizduoti, jog Baltasis švyturys buvo tapęs tokia pačia susibūrimų, žiemos švenčių vieta ir jaukumo įsikūnijimu, kaip dabar - pagrindinė miesto Kalėdų eglė.

Net jokių sentimentų mūsų Klaipėdos kraštui neturėję, 1920-1922 m. laikinai jį administravę prancūzų kariai ištisomis kompanijomis plūdo prie apledėjusio švyturio, fotografavosi ir namo siųsdavo egzotikos persisunkusius vaizdus.

Šis priedo numeris skirtas Baltojo švyturio atminimui. Kadangi jis prieš 140 metų įžiebtas žiemą, galima pasigrožėti būtent apledėjusio švyturio vaizdais.

"Baltojo švyturio atstatymas turi virsti visų klaipėdiečių, pajūrio žmonių svajone. Kad ir vėl, kaip tais laikais, žiemą galėtumėme prie jo burtis, grožėtis tomis ledo skulptūromis, fotografuotis. Beje, ir dabar daugelyje pasaulio valstybių uostų molų švyturiai per žiemos šventes gauna ypatingo dėmesio: ant jų net kabinami kalėdiniai vainikai.

Tokie švyturiai pasitinka įplaukiančius ir išlydi iš uosto išplaukiančius laivus. O mes pasitinkame akmenų krūva. Baltojo švyturio atstatymas turėtų būti naujas baltas, gražus lapas Lietuvos marinistikos istorijoje“, - “Vakarų ekspresui" sakė farologas Aidas Jurkštas.

Raudonu spinduliu kelią laivams į uosto įplauką rodęs šiaurinio molo švyturys įžiebtas prieš 140 metų.

Baltasis švyturys buvo 8,5 m aukščio (su stogo bumbulu), švietė nepertraukiama raudona šviesa į pietvakarių pusę, o jo spindulys buvo matomas už apie 20 km jūroje. Susprogdintas atsitraukiančių vokiečių karių 1945 m. sausį.

Nuo šių metų apie 25 m ilgio šiaurinio molo galas su autentiška Baltojo švyturio vieta bei kitais elementais įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tad nebegalės būti sunaikinti.

Deja, bet minint Švyturių metus 2024 ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančio šiaurinio molo taip ir nepastatytas joks Baltojo švyturio legendą visuomenei atskleisti galintis informacinis stendas.